Vienas Lietuvos gyventojas per metus vidutiniškai įsigyja apie 26 vaistų pakuotes ir šis skaičius kasmet auga. 2019 m. šalyje buvo parduota beveik 78 mln., 2018 m. – apie 75 mln. vaistų pakuočių, rodo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vaistų suvartojimo ataskaita. Medikų teigimu, vaistai yra būtinas ir dažnai vienintelis įrankis, galintis kontroliuoti lėtines ligas, tačiau tablečių kiekis ne visada lemia gydymo sėkmę.
Daugiausiai šalies gyventojai suvartoja vaistų, skirtų gydyti širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms – šie preparatai sudaro 42 proc. visų suvartojamų vaistų. Antroje vietoje yra nervinę sistemą veikiantys vaistai (14 proc.).
Aukštadvario pirminės priežiūros centro vadovė šeimos gydytoja Jurga Dūdienė sako, kad kai kurie pacientai, ypač sergantys lėtinėmis ligomis, vaistus išties vartoja saujomis. Medikei dažnai tenka vienu kartu išrašyti ir apie 10 receptų kompensuojamiesiems vaistams, ypač kai žmonės serga dviem ar daugiau ligų: arterine hipertenzija, širdies ar inkstų nepakankamumu, cukriniu diabetu ir plaučių ar sąnarių ligomis.
„Susidaro gera sauja privalomų vaistų, be kurių šios ligos nebūtų kontroliuojamos. Reikia nepamiršti, kad žmonės gali vartoti ir daugiau nereceptinių vaistų bei maisto papildų, kuriuos jie įsigyja savo nuožiūra kaip bereceptinius preparatus, tad kasdienis medikamentų kiekis gali būti nesuvokiamo dydžio. Ir tai toli gražu nereiškia efektyvesnio gydymo.
Kai kasdien reikia išgerti keliolika tablečių ir kapsulių, kartais tai daryti vengiama dėl psichologinių priežasčių arba pamirštama, o dėl to nukenčia ligos kontrolė. Todėl mokslininkai pasaulyje priėjo paprastą išvadą ir pagrindė ją tyrimais – kuo mažiau tablečių, tuo geresnis jų vartojamumas“, – sako J. Dūdienė.
Mažesnės dozės – mažesnė šalutinio poveikio rizika
Pasak gydytojos, didelis vaistų kiekis nepriimtinas daugeliui pacientų. Vos užsiminus, kad jų liga nekontroliuojama taip gerai, kaip tikėtasi, tad reikės skirti papildomą vaistą, žmonės pradeda protestuoti. Jie reaguoja jautriai, nes gerdami daug vaistų jaučiasi sunkiais ligoniais.
„Šis psichologinis barjeras kelia grėsmę ligos kontrolei. Iš praktikos pastebiu, kad jį įveikti padeda politabletės, kuriose sujungtos dvi ar daugiau skirtingų veikliųjų medžiagų, veikiančių net skirtingas ligas. Politabletė padeda pasiekti, kad visos veikliosios medžiagos būtų suvartotos, o lėtinė liga – kontroliuojama. Žmogus išgeria vieną tabletę ir jaučiasi geriau, kad nereikia gerti trijų ar keturių, be to, lengviau prisiminti, kad reikia išgerti vaistus, kai jų mažiau. Taip gerėja vaistų vartojamumas, o tuo pačiu mažėja tikimybė, kad dėl nepareigingo vaistų vartojimo atsiras ligos komplikacijų ar neigiamų pasekmių“, – aiškina J. Dūdienė.
Jos teigimu, yra labai daug skirtingų kombinacijų politablečių, tad jas nesudėtinga parinkti skiriant pacientams personalizuotą gydymą. Politabletės aktualiausios gydant astmą, lėtinę-obstrukcinę plaučių ligą, cukrinį diabetą, taip pat arterinę hipertenziją ir dislipidemiją.
Jei apie aukštą kraujospūdį pacientui išduoda fiziniai negalavimai, tai padidėjusio cholesterolio kiekio žmogus nejaučia ir dėl to dažnai anksčiau ar vėliau nustoja laikytis paskirto gydymo režimo, kas padidina insulto ar miokardo infarkto riziką. Tuo tarpu politabletė, kurioje yra kraujospūdį reguliuojantis vaistas ir cholesterolio kiekį reguliuojantis statinas, padeda užtikrinti paskirto gydymo režimo laikymąsi, taip pat gali padėti apsaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų.
J. Dūnienė sako, kad politabletės kuriamos taip, kad apsaugotų nuo galimo šalutinio poveikio. Kaip pavyzdį ji mini politabletes, į kurių sudėtį įeina nuskausminamieji priešuždegiminiai vaistai, kurie vartojami vieni gali pakenkti skrandžio gleivinei, ir vaistai, saugantys skrandžio gleivinę – taip pasiekiamas reikiamas gydomasis efektas ir kartu apsaugoma nuo galimų pašalinių reakcijų.
Be to, kai į vieną tabletę sujungiamos kelios skirtingos veikliosios medžiagos, jų dozės gali būti mažesnės nei atskirose tabletėse. „Klinikinių tyrimų metu yra įrodyta, kad vienoje tabletėje kombinuojant skirtingas organizmo sistemas veikiančius vaistus, jie vienas kitą veikia pastiprinančiai, tad efektui pasiekti pakanka mažesnių veikliųjų medžiagų dozių“, – tvirtina gydytoja.
Išsprendžia vaistų suderinamumo klausimą
Pašnekovė sako, kad vaistai vieni kitus gali veikti slopinančiai arba kaip tik sustiprinti vienas kito poveikį. „Pacientai dažnai lankosi pas keletą gydytojų, kurių kiekvienas gydymą skiria iš savo srities. Paskutine šio proceso grandimi turėtų būti šeimos gydytojas, įvertinantis visų vaistų suderinamumą tarpusavyje.
Tarkime, arterine hipertenzija sergančiam pacientui psichiatras paskiria vaistus nuo depresijos ir staiga tampa sudėtinga kontroliuoti iki tol puikiai valdytą kraujospūdį, keičiasi ir glikemijos būklė organizme, bei cholesterolio apykaita. Negalime pamiršti, kad konkrečią ligą gydantis medikamentas iš tiesų veikia visą organizmą, o šis poveikis ne visada gali būti laukiamas ir teigiamas. Tad gydant antidepresantais, neretai šeimos gydytojui tenka koreguoti ir kraujospūdžio bei cholesterolio apykaitos vaistų dozes, pasirenkant kombinacijas“, – tikina J. Dūdienė.
Kai vartojamos atskiros tabletės, skiriant jas reikia atsižvelgti į kiekvienos galimą poveikį kitiems vaistams, o politabletės skyrimo atveju apie šalutinį poveikį galvoti nereikia, nes jose jungiami tik tarpusavyje derantys vaistai.
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad dažnai koją sėkmingam gydymui pakiša ne tik atskirų vaistų nederėjimas tarpusavyje, bet ir maisto papildų bei nereceptinių vaistų vartojimas nepasitarus su medikais. Toks atsainumas, ypač sergant keletu lėtinių ligų, gali sukelti nemalonių padarinių.
„Pavyzdžiui, pacientas serga lėtine širdies ir kraujagyslių liga, cukriniu diabetu bei skundžiasi sąnarių skausmais, kuriems malšinti vartoja nereceptinius nuskausminamuosius vaistus. Didelė tikimybė, kad po kurio laiko jam pasireikš kraujavimas iš dantenų, nosies ar net inkstų. Taip nutinka, nes nuskausminamieji vaistai sutrikdo kraujo krešėjimui skirto varfarino veikimą, jis pradeda veikti žymiai stipriau ir sukelia kraujavimą. Todėl sergant lėtinėmis ligomis ir vartojant gydytojo paskirtus vaistus, būtina pasitarti su specialistu net ir įsigyjant nereceptinį vaistą ar maisto papildą“, – pataria ji.
