Kraujo donorystės ABC: gydytoja hematologė atsako į dažniausiai užduodamus klausimus

2023-iesiems einant į pabaigą, dažnas susimąsto apie per metus įgyvendintus planus, atliktus prasmingus darbus ir kas dar laukia ateityje. Vienas gražiausių žmogiškų darbų, be abejonės, yra pagalba kitam, kartais net nepažįstamam, asmeniui. Sveikatos priežiūros tinklas „Antėja“ kartu su Nacionaliniu kraujo centru kviečia Naujus metus pasitikti įteikiant neįkainojamą dovaną – lašelį kraujo, galintį išgelbėti daugybę gyvybių. Sveikatos ekspertai patikina, kad neretai kraujo donorai gerą darbą daro ne tik kitiems, bet ir sau bei įvardija esminius aspektus, kuriuos vertėtų žinoti prieš pasiryžtant šiam žygdarbiui.

Gydytoja hematologė Austėja Dapkevičiūtė-Purlienė pasakoja, kad dažniausiai sveiko žmogaus kraujo prireikia po įvairių fizinių susižalojimų, traumų, taip pat sergantiems anemija, įvairiomis inkstų ligomis ar vėžiu. Anot jos, kai kuriems pacientams, sergantiems labai sunkiomis kraujo vėžio atmainomis, gali būti reikalingas net kraujodaros kamieninių ląstelių persodinimas, kurio metu visiškai sunaikinama sena kraujodaros sistema ir sulašinamos iš donoro surinktos kraujodaros kamieninės ląstelės.

„Pacientams, kuriems atliekama kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija, tenka susidoroti su ilgu ir nemaloniu gydymo procesu. Vien laukiant, kol organizmas pripažins naują kraują, tenka atlikti itin daug perpylimų, kurių skaičius kartais viršija net 150. Tačiau svarbu paminėti, kad tai ne tik padeda užtikrinti esmines organizmo funkcijas, bet ir gelbsti gyvybę“, – pažymi gydytoja.

Kas gali paaukoti kraujo?

A. Dapkevičiūtė-Purlienė pasakoja, kad už vos iki pusvalandžio trunkančios kraujo donorystės slypi gausybė aspektų. Visų pirma, labai svarbu, kad paciento ir donoro kraujo grupės sutaptų, taip pat būtina nustatyti kraujyje esančius antikūnus. Hematologė įvardija, kad egzistuoja ir viena universali kraujo grupė – O RhD. Ją turintys asmenys gali aukoti kraujo visiems, kitą kraujo grupę turintiems, asmenims. Tai itin praverčia atvejais, kada skubiai reikia atlikti kraujo perpylimo procedūrą ir nėra pakankamai laiko nustatyti paciento kraujo grupę.

„Nors dažniausiai kraujo donoro lytis didelės reikšmės neturi, visgi, moterų kraujo panaudojamumui įtaką gali turėti buvę nėštumai. Kartais vaisiaus kraujo ląstelės gali pasiekti mamos kraujotaką, pastaroji šias ląsteles atpažįsta kaip svetimas. Tokiu atveju mamos organizme susidaro antikūnai, organizme išliekantys visą likusį gyvenimą. Pačiai moteriai šie antikūnai kasdienybės visiškai nepakeičia, tačiau naudojant tokį kraują pacientui, pasekmės kartais gali būti žalingos. Vis dėlto, net ir tokioje situacijoje galima įžvelgti donorystės naudą – kadangi šių ląstelių nelieka donuotų eritrocitų masėje, ją taip pat galima naudoti pacientų gyvybių gelbėjimui“, – paaiškina gydytoja.

Specialistė pamini dar vieną ryškesnį skirtumą tarp skirtingų kraujo donorų lyčių – vyrų organizmuose dažniausiai aptinkami aukštesni hemoglobino ir feritino kiekiai, kadangi nemažai geležies dalių moterys netenka menstruacijų metu. Dėl šios priežasties kraujo donorais dažniau tampa būtent vyriškos lyties atstovai – per metus moterims rekomenduojama neviršyti 4 kraujo donorystės kartų, vyrams – 5 kartų, kad neišsektų geležies atsargos organizme.

Nauda ne tik pacientui, bet ir donorui

„Antėja“ gydytoja A. Dapkevičiūtė-Purlienė paaiškina, kad kraujo donorai procedūros metu neretai sužino daug naudingos informacijos apie savo organizmo būklę. Pavyzdžiui, visada nustatoma ABO kraujo grupė, Rezus D antigenas, Kell sistemos K antigenas ir hemoglobino kiekis kraujyje. Šie rodikliai padeda darbuotojams suprasti, ar asmuo tuo metu gali būti donoru. Taip pat, atliekant kraujo patikrą patikrinamas ir donoro užsikrėtimas infekcinėmis ligomis, tokiomis kaip sifilis, ŽIV, hepatitai B ir C, parvovirusinė infekcija. Tai itin naudinga būsimam donorui, nes kartais pradinėse ligos stadijose asmuo apie sirgimą gali pats nežinoti.

„Kraujo davimas gali būti naudingas ir tiems, kurie serga hemochromatoze – tai būklė, kai organizme yra geležies perteklius. Duodami kraujo jie ne tik pagerina savo savijautą, bet ir padeda sveikti kitiems. Prieš kraujo davimą visiems potencialiems donorams taip pat pamatuojamas kraujo spaudimas, pulsas, pacientas pasveriamas, o ši informacija labai praverčia įvertinant bendrą organizmo būklę ir anksčiau aptinkant širdies ir kraujotakos sistemos sutrikimus ar jų riziką.

Vis dėlto pastebime, kad dažniausiai kraujo donorus reguliariai lankytis kraujo centruose motyvuoja tai, kad yra virš 25 proc. tikimybė, jog per viso gyvenimo eigą mums patiems prireiks bent 1 kraujo transfuzijos. Todėl svarstant kaip reikėtų pasielgti, vertėtų atsiminti, kad vieną dieną duodame mes, kitą dieną – kraujo gali prireikti mums patiems ar mūsų mylimiausiems žmonėms“, – primena ji.

Gydytojai antrina ir Nacionalinio kraujo centro direktorius Daumantas Gutauskas. Pasak jo, kraujo donorystės prasmė yra neįkainojamai didelė. Kasmet kraujo ir jo komponentų perpylimas visame pasaulyje padeda išsaugoti milijonus gyvybių – vienas kraujo donoras gali išgelbėti net trijų žmonių likimus, o pati procedūra donorams visiškai saugi.

„Mūsų kraujo centruose nuolat stebimi ir vertinami donorų sveikatos rodikliai, o ilgametė patirtis liudija, kad nuolatinė kraujo donorystė neturi neigiamos įtakos donorų sveikatai. Noriu atkreipti dėmesį ir į vieną mitą. Dalis gyventojų mano, kad duoti kraujo nėra saugu, esą kraujo davimo metu galima užsikrėsti tam tikromis ligomis. Užtikrinu, kad tai nėra tiesa. Kraujo centrai vieni pirmųjų iš medicinos įstaigų pradėjo dirbti tik su vienkartinėmis priemonėms visiškai atsisakydami daugkartinių sterilizuojamų priemonių“, – pasakoja D. Gutauskas.

Anot jo, centruose kraują ima tik į vienkartines kraujo surinkimo sistemas, o visos medicininės priemonės – pradedant adatėle, kuria duriama į pirštą, naudojamos tik vieną kartą, baigiant kraujo maišelių sistema, kurioje integruota speciali sterili adata, naudojama tik konkrečiam donorui kraujo ėmimo metu. Žmogus, duodamas kraujo, negali užsikrėsti, nes vienintelis kontaktas yra per adatą su oda.

Nepaisant to, kad dalis gyventojų vis dar bijo tapti kraujo donorais, nes tiki tam tikrais mitais apie kraujo donorystę, Nacionalinio kraujo centro direktorius džiaugiasi, kad aukojančių kraują kiekvienais metais yra vis daugiau. D. Gutauskas primena, kad šis priešventinis periodas yra puiki proga padovanoti dovaną, kurios net nereikės pakuoti.

„Tikiu, kad šis prieššventinis Kalėdų laikotarpis, kaip ir kiekvienais metais, daugumai yra labai įtemptas, tačiau galbūt dabar yra pats metas į savo kilnių darbų sąrašą įtraukti kraujo donorystę. Mūsų donorai, kurie kraują aukoja jau ne vienerius metus, tikina, kad donorystė jiems ilgainiui tapo tarsi pilietinė pareiga, be kurios nebeįsivaizduoja savo gyvenimo“, – prisidėti prie gerų darbų skatina jis.

Ką reikia žinoti prieš tampant kraujo donoru?

• Kraujo donoru gali būti tik pilnametystės sulaukęs asmuo, sveriantis ne mažiau nei 50 kg.
• Kraujo duoti negalima, jei hemoglobino kiekis kraujyje moterims yra mažesnis nei 125 g/l, vyrams – mažesnis nei 135 g/l.
• Kraujo donorais negali tapti asmenys, sergantys cukriniu diabetu, tuberkulioze, piktybinėmis ir infekcinėmis (hepatitu B, hepatitu C, ŽIV, sifiliu) ligomis, taip pat sunkiomis širdies ir kraujagyslių, skrandžio, žarnyno, kvėpavimo, centrinės nervų sistemos, šlapimo takų ir kitų sistemų ligomis.
• Kraujo negali duoti rizikos grupėms priklausantys asmenys: intraveninių narkotikų vartotojai, asmenys, dėl kurių seksualinės elgsenos kyla rizika užsikrėsti krauju plintančia sunkia infekcine liga. Taip pat nėščios moterys.
• Norint duoti kraujo, po persirgtos COVID-19 infekcijos turėtų praeiti bent 14 dienų nuo pasveikimo, o po patirtos operacijos vertėtų palaukti bent 4 mėnesius iki donorystės.
• Kraujo taip pat negalima duoti, jei per pastaruosius 4 mėnesius asmeniui buvo padaryta tatuiruotė.
• Privalu būti pakankamai pailsėjus, išgėrus bent 1,5 l skysčių, sočiai pavalgius.
• Prieš duodant kraujo patariama nerūkyti, išvakarėse – atsisakyti alkoholinių gėrimų, itin aštraus, riebaus maisto.
• Po kraujo davimo procedūros, likusią dieną pravartu praleisti ramiau: nesportuoti, nekelti sunkių daiktų, nevartoti stiprių alkoholinių gėrimų.