Sumažėti/padaugėti

Veiksmažodis sumažėti (kaip ir padaugėti) reikalauja neapibrėžto kiekio kilmininko.

• Sumažėjo šalių skirtumai (= skirtumų).

Mat sumažėjo ne patys skirtumai, o jų skaičius. Žinoma, jei kalbama apie objektą, kuris pats gali mažėti (pvz., kaina), tada teikiamas vardininkas, plg. sumažėjo kainos.

Kas savaitė (savaitę)

Veiksmo dažniui reikšti vartotinas ir vardininkas, ir galininkas, taigi abu yra lygiaverčiai bendrinės kalbos normos variantai, tarp kurių gali būti funkcinis stilistinis skirtumas, ir jie vartotini pasirinktinai, plg.: Jis kas vakaras (kas vakarą) pas mus ateina. Kas valanda (Kas valandą) vis tamsiau darėsi.

Liko tik porą metų

Pirmenybė teikiama daiktavardžio vienaskaitos galininkui: Laukti liko dar porą metų. Įvardiškai vartojamas daiktavardžio vardininkas (Laukti liko dar pora metų) yra šalutinis normos variantas ir, atsižvelgiant į funkcinių stilių ypatumus, taip pat gali būti vartojamas bendrinėje kalboje.

Antras mėnuo jis dirba

Laiko trukmei reikšti vartotinas ir vardininkas, ir galininkas, taigi abu yra lygiaverčiai bendrinės kalbos normos variantai, tarp kurių gali būti funkcinis stilistinis skirtumas. Jie vartotini pasirinktinai, plg.:

• Pirmi metai (Pirmus metus) čia dirbu.
• Antras mėnuo (Antrą mėnesį) jis serga.

Polinksnis dėka

dėka – nevartoti veiksmo priežasčiai ir būdui nusakyti (kai kalbama ne apie asmenį):

• Jis liko gyvas tik laimingo atsitiktinumo dėka (= dėl atsitiktinumo).
• Didelių pastangų dėka (= Didelėmis pastangomis; Labai stengdamiesi) bylą ištyrėme laiku.

Dėkoti galima tik asmenims, pvz.: Tėvų dėka baigiau mokslus

 

Balsių i, u, y, ū, e, ė rašymas šaknyje

 

Jei garsai žodžių šaknyje tariami ilgai ir įtemptai, rašte jie žymimi balsėmis y, ū, pvz.: yla, knyga, lydeka, dygti, mylėti, plyšoti, dygus, dygi, tylus, tyli, Gytis, Vytautas, Mykolaitis, Tysliava, Anykščiai, Ylakiai, Vyžuonos; būrys, lūžis, mūras, rūgštis, ūkana, kliūti, šūkauti, ūžti, niūrus, niūri, rūstus, rūsti, Rūtenis, Jūratė, Dūdėnas, Žiūraitis, Dūkštas, Palūšė, Ūla.

Jei tariama trumpai ir neįtemptai, rašomos balsės i, u, pvz.: bitė, kiškis, miškas, riba, rimas, žilvitis, didėti, kibti, rišti, birus, biri, lipnus, lipni, kitas, kita, visas, visa, viskas, Irma, Simonas, Girėnas, Rimonis, Ignalina, Nida, Šilutė; butas, dugnas, ruduo, upė, justi, mušti, sukti, džiugus, džiugi, gudrus, gudri, guvus, guvi, judvi, Džiugas, Justė, Bubnys, Kudaba, Ukmergė, Užpaliai, Šušvė.

Patarimai 1* Jei abejojama, kurią balsę šaknyje rašyti, kartais žodį galima pakeisti taip, kad neaiškus garsas būtų kirčiuotame skiemenyje, pvz.: dykumà, nes dỹkumą; kyšulỹs, nes kỹšulį; knygà, nes knỹgą; ryšulỹ s, nes rỹšulį; rūgštı ̇̀s, nes rū́gštį.

2* Giminiškų žodžių šaknyse galima trumpųjų ir ilgųjų balsių kaita, pvz.: didis, didi, didelis, didelė, plg. dydis; dužti, dužena, plg. dūžis; džiugus, džiugi, džiugesys, plg. džiūgauti; gniužti, gniužulas, plg. gniūžtė; justi, jutiklis, plg. pojūtis; migti, plg. įmygis.

 

Kai kurių pagrindinių veiksmažodžio formų šaknyse trumpieji ar ilgieji balsiai gali kaitaliotis tarpusavyje, todėl atitinkamai rašomos raidės i, u ar y, ū, pvz.: gyti, gyja, gijo; lyti, lyja, lijo; griūti, griūva, griuvo; pūti, pūva, puvo; birti, byra, biro; dilti, dyla, dilo; bjurti, bjūra, bjuro; niurti, niūra, niuro; skurti, skūra, skuro; svirti, svyra, sviro; sužiurti, sužiūra, sužiuro; driksti, dryska, drisko; įgristi, įgrysta, įgriso; dusti, dūsta, duso; dirti, diria, dyrė; ginti, gina, gynė; girti, giria, gyrė; pilti, pila, pylė; spirti, spiria, spyrė; tirti, tiria, tyrė; trinti, trina, trynė; kurti, kuria, kūrė; stumti, stumia, stūmė; pūsti, pučia, pūtė; tūpti, tupia, tūpė.

Patarimai 1* Bendrašaknių veiksmažodžių šaknyse balsių i, u ir y, ū kaita nėra pastovi, bet bendruosius trumpųjų ir ilgųjų balsių kaitos polinkius galima matyti. Taip pat šaknyse gali kaitaliotis balsiai ė ir e, pvz.: gelti, gelia, gėlė; kelti, kelia, kėlė; lėkti, lekia, lėkė.

2* Išvestinių veiksmažodžių formų šaknyse rašoma tokia pati balsė kaip pagrindinėje formoje, iš kurios ta išvestinė forma padaryta:

1. a) tokios pat kaip bendraties šaknyje balsės rašomos šių iš jos daromų formų šaknyse: būtojo dažninio laiko, būsimojo laiko pirmojo ir antrojo asmenų, tariamosios nuosakos, liepiamosios nuosakos, veikiamosios rūšies būtojo dažninio ir būsimojo laiko dalyvių, pusdalyvio, veikiamosios rūšies būsimojo laiko dalyvio, neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvio, būtojo dažninio ir būsimojo laiko padalyvių, reikiamybės dalyvio, pvz.: ryti – rydavo, rysiu, rysi, rytų, ryk, rydavęs, rysiantis, rydamas, rytas, rydavus, rysiant, rytinas;

kurti – kurdavo, kursiu, kursi, kurtų, kurdavęs, kursiąs, kurdamas, kurtas, kurdavus, kursiant, kurtinas;

1. b) tokios pat kaip veiksmažodžio esamojo laiko šaknies balsės rašomos iš jo padarytų veikiamosios ir neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių, esamojo laiko padalyvio šaknyse, pvz.: gyja – gyjąs, gyjanti, gyjamas, gyjama, gyjant; kuria – kuriąs, kurianti, kuriamas, kuriama, kuriant;
2. c) tokios pat kaip veiksmažodžio būtojo kartinio laiko šaknies balsės rašomos iš jo padaryto veikiamosios rūšies būtojo kartinio laiko dalyvio, būtojo kartinio laiko padalyvio šaknyse, pvz.: gijo – gijęs, gijusi, gijus; kūrė – kūręs, kūrusi, kūrus.

3* Jei veiksmažodžio esamojo laiko šaknyje yra intarpas m (n), kitose jo pagrindinėse formose rašoma i, u, pvz.: blukti, blunka, bluko; dribti, drimba, dribo; įgusti, įgunda, įgudo; kisti, kinta, kito; klupti, klumpa, klupo; pigti, pinga, pigo; sklisti, sklinda, sklido.

4* Jei pamatinių  veiksmažodžių šaknyse yra mišrieji dvigarsiai arba trumpieji balsiai i, u, išvestinių veiksmažodžių šaknyse prieš skiemens ribą jie gali pailgėti ir rašoma y, ū, pvz.: birti – byrėti, kišti – kyšoti, rišti – ryšėti, švisti – švytėti, tilti – tylėti, glusti – glūdėti, klupti – klūpėti, klūpoti, supti – sūpuoti, palipti – palypėti, pastumti – pastūmėti. Tačiau pamatinio ir išvestinio veiksmažodžio šaknies balsiai gali būti ir vienodi, plg.: gulti – guldyti, kilti – kildinti, lipti – lipdyti.

5* Kai bendrašakniai ištiktukai ir iš jų padaryti veiksmažodžiai reiškia silpnesnį veiksmą, jų šaknyje rašoma i, u, o kai reiškiamas stipresnis, ilgiau trunkantis veiksmas, rašoma y, ū, pvz.: blikst – blykst, brukšt – brūkšt, bubt – būbt, cipt – cypt, drikst – drykst, gribšt – grybšt, kript – krypt, pukšt – pūkšt, rikt – rykt, slist – slyst, spust – spūst, sriubt – sriūbt, šipt – šypt, šliukšt – šliūkšt, trukt – trūkt;

bliksėti – blyksėti, brukštelėti – brūkštelėti, bubtelėti – būbtelėti, ciptelėti – cyptelėti, drikstelėti – drykstelėti, gribštelėti – grybštelėti, pukštelėti – pūkštelėti, spustelėti – spūstelėti, šliukštelėti – šliūkštelėti, šnipštelėti – šnypštelėti, trukčioti – trūkčioti, truktelėti – trūktelėti.

 

Dviskiemenių veiksmažodžių, išskyrus tuos, kurie bendratyje baigiasi -yti, -(i)ūti, ir daugiaskiemenių veiksmažodžių būsimojo laiko formose rašomos tokį pat ilgumą žyminčios balsės

kaip ir bendraties šaknyje, pvz.: rišiu, riši, riš, rišime, rišite, riš (nes rišti); mušiu, muši, muš, mušime, mušite, muš (nes mušti); slysiu, slysi, slys, slysime, slysite, slys (nes slysti); grūsiu, grūsi, grūs, grūsime, grūsite, grūs (nes grūsti); gydysiu, gydysi, gydys, gydysime, gydysite, gydys (nes gydyti); įvykdys (nes įvykdyti), nuvilnys (nes nuvilnyti), pūdys (nes pūdyti), užpustys (nes užpustyti), užsiplikys (nes užsiplikyti).

 

Jei dviskiemenė veiksmažodžio bendratis baigiasi -yti, -(i)ūti, būsimojo laiko trečiojo asmens formoje rašoma i arba u, pvz.: gis (nors gyti), lis (nors lyti), ris (nors ryti), bus (nors būti), džius (nors džiūti), pus (nors pūti), žus (nors žūti).

 

Balsės y, ū rašomos žodžių vyti (veja, vijo), siūti (siuva, siuvo) būsimojo laiko formose: vys (vysis), taip pat vysiu, vysi, vysime, vysite; siūs (siūsis), taip pat siūsiu, siūsi, siūsime, siūsite.

Patarimai 1* Veiksmažodžių būsimojo laiko pirmojo ir antrojo asmens šaknyse rašomos tokios pat balsės y, ū kaip ir bendratyje (nors trečiojo asmens šaknyje yra i, u), pvz.: gysiu, gysi, gysime, gysite (nors gis); būsiu, būsi, būsime, būsime, būsite (nors bus); džiūsiu, džiūsi, džiūsime, džiūsite (nors džius).

2* Balsės i, u dviskiemenių veiksmažodžių, besibaigiančių -yti, -(i)ūti, būsimojo laiko trečiojo asmens šaknyje rašomos ir prie veiksmažodžių pridėjus priešdėlį, pvz.: aplyti – aplis, įgyti – įgis, pagyti – pagis, pargriūti – pargrius, nebepakliūti – nebepaklius, tebebūti – tebebus, supūti – supus ar sangrąžos dalelytę -si-, pvz.: apsiryti – apsiris, pasibūti – pasibus, neužsibūti – neužsibus.

3* Veiksmažodžių būsimojo laiko trečiojo asmens formoje išlaikomos dviskiemenės bendraties šaknies balsės y, ū, jei prieš baigmenį -ti eina priebalsė, pvz.: blykšti – blykš, taip pat blykšiu, blykši, blykšime, blykšite; dygti – dygs, vysti – vys, pūsti – pūs, rūgti – rūgs.

 

Parengta pagal LIETUVIŲ KALBOS RAŠYBA. TAISYKLĖS, KOMENTARAI, PATARIMAI (Vilnius 2022, parengė Rasuolė Vladarskienė ir Palmira Zemlevičiūtė)

https://www.vlkk.lt.