Per aštuonerius metus susidūrimų padaugėjo tris kartus
2017 m. Lietuvoje užregistruoti 2 422 susidūrimai su gyvūnais, 2025 m. jau 7 604. Tai vidutiniškai beveik 21 susidūrimas per dieną. Per 2026 metus jų užfiksuota 5 978.
Daugumos tokių įvykių pasekmė – apgadintas automobilis ir patirtas stresas. Įskaitinių eismo įvykių, kai nukenčia žmonės, yra kiek daugiau nei vienas iš 300: 2025 m. jų buvo 21, žuvo 1 ir sužeistas 21 žmogus. Šiemet jau užregistruoti 23 įskaitiniai eismo įvykiai, juose žuvo 2 ir sužeisti 27 žmonės. Nuo 2017 m. tokiuose įvykiuose žuvo 9 žmonės.
Patys rizikingiausi yra keturi mėnesiai: gegužė, spalis, lapkritis ir gruodis. 2025 m. per šiuos mėnesius įvyko 3 417 susidūrimų, t. y. beveik pusė visų metų įvykių.

Vytautas Grašys: „Švilpukas nepakeis vairuotojo budrumo“
„Ruduo keliuose yra ypač permainingas laikas. Anksčiau temsta, kelias dažnai būna slidus, o miško pakraščiuose aktyviausiai juda briedžiai, elniai ir šernai. Švilpukas yra papildoma priemonė, bet tik vairuotojas sprendžia, kokiu greičiu jis įvažiuoja į miškingą ruožą. Mažinkite greitį ten, kur stovi ženklas „Laukiniai gyvūnai“, ir ypač temstant bei auštant. O jei susidūrimo išvengti nepavyko, pirmiausia pasirūpinkite savo ir kitų eismo dalyvių saugumu, skambinkite telefonu 112 ir nesiartinkite prie gyvūno“, – sako Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys.

Kodėl gyvūnų keliuose vis daugiau
Gamtos fotografas, ornitologas ir rašytojas Marius Čepulis aiškina, kad laukinių gyvūnų Lietuvoje per pastaruosius metus padaugėjo kelis kartus. Jiems pakanka maisto, o dėl švelnesnių žiemų išgyvena daugiau jauniklių. Kartu didėja eismo intensyvumas. Kai keliuose daugiau ir transporto priemonių, ir gyvūnų, susidūrimų neišvengiamai daugėja.
Pasak gamtininko, rudens pavojų lemia elnių ir briedžių ruja, kuri trunka rugsėjį ir spalį.
Aktyviausiai gyvūnai juda sutemus ir prieš aušrą, maždaug nuo 17 iki 23 val. ir nuo 4 iki 5 val. ryto. Vidurnaktį jų judėjimas aprimsta.

Kur reikia būti atsargiausiems
Pavojingiausius ruožus žymi įspėjamasis kelio ženklas Nr. 131 „Laukiniai gyvūnai“. Jis statomas ten, kur gyvūnai kelią kerta dažniausiai. Didžiausia rizika yra miškinguose,  neaptvertuose keliuose ir ten, kur kelkraščiai apaugę krūmais ar medžiais. AB „Via Lietuva“ tokiuose ruožuose įrengia specialius atšvaitus, kurie atbaido gyvūnus. Vietos parenkamos atsižvelgiant į eismo intensyvumą, kelio elementus ir susidūrimų su gyvūnais statistiką.

Kaip veikia ultragarsinis švilpukas
Švilpukas tvirtinamas prie priekinio buferio arba šoninio veidrodėlio. Sumontuoti jį užtrunka vos kelias minutes. Važiuojant pro jį teka oro srovė, švilpukas skleidžia ultragarsą, kurio dažnis viršija 20 kHz.  Tokio dažnio garsas atkreipia netoli kelio esančių gyvūnų dėmesį į artėjančią transporto priemonę, nes daugelis laukinių gyvūnų girdi iki 40 kHz ir aukštesnio dažnio garsus. 
Garsas priverčia gyvūnus suklusti bei nesiartinti prie kelio. Automobilio salone jo negirdi nei keleiviai, nei kartu važiuojantys augintiniai. Švilpukas yra papildoma priemonė, o ne garantija. Jis neatleidžia vairuotojo nuo pareigos pasirinkti saugų važiavimo greitį.
UAB „Autoaibė“ pastebi, kad vairuotojai vis dažniau patys domisi papildomomis apsaugos priemonėmis.
„Rudenį daug kalbame apie padangų keitimą, žibintus ar automobilio techninę būklę, tačiau pasiruošimas saugiai kelionei tuo nesibaigia. Važiuojant užmiesčio ir miškingais keliais susidūrimas su laukiniu gyvūnu yra reali rizika, todėl verta pasitelkti visas papildomas prevencines priemones. Ultragarsinis švilpukas yra nedidelė, paprastai montuojama priemonė, tačiau svarbu suprasti, kad jis nepakeičia vairuotojo atidumo. Saugus greitis, kelkraščių stebėjimas ir pasirengimas laiku sustoti visada išlieka svarbiausi. Jau ne pirmus metus prisidedame prie policijos iniciatyvos ir šiemet akcijai skyrėme 2 000 švilpukų, nes norime ne tik pasiūlyti vairuotojams papildomą priemonę, bet ir dar kartą priminti apie rudenį išaugantį pavojų keliuose“, – sako UAB „Autoaibė“ vykdomasis direktorius Ignas Pusvaškis.

Kaip sumažinti riziką
Važiuodami vakare, naktį, anksti ryte ar esant blogam matomumui, rinkitės tokį greitį, kad bet kada galėtumėte suvaldyti transporto priemonę  ir sustoti. Stebėkite kelkraščius, nes gyvūnai dažniausiai išbėga iš krūmais ar medžiais apaugusių pakelių. Pamatę gyvūną, iš karto labai sumažinkite greitį ir pro jį važiuokite labai lėtai. Prisiminkite, kad gyvūnai dažnai keliauja bandomis, todėl pirmąjį gali sekti kiti. Garso signalas ir akinančios šviesos gyvūną išgąsdina, o išsigandęs gyvūnas elgiasi nenuspėjamai. Venkite staigių manevrų, nes vengiant gyvūno lengva įlėkti į priešpriešinio eismo juostą ar griovį. Automobilių langai ir žibintai turi būti švarūs.

Ką daryti po susidūrimo
Per pirmąsias minutes svarbiausia pasirūpinti savo saugumu:
    1. Įjunkite avarinę šviesos signalizaciją ir apsivilkite ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.
    2. Pastatykite avarinio sustojimo ženklą 50 m už automobilio, o gyvenvietėje – 25 m.
    3. Skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112 ir vykdykite operatoriaus bei pareigūnų nurodymus.
    4. Pagalbos laukite automobilyje arba saugiai už kelio ribų.
Neikite prie gyvūno, net jei jis gyvas ir sužeistas, ir jokiu būdu nebandykite patys jo patraukti nuo kelio. Sužeistas žvėris gali būti pavojingas, o žmogus važiuojamojoje kelio dalyje rizikuoja būti partrenktas. Gavęs pranešimą, Bendrasis pagalbos centras perduoda informaciją Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, kuris įspėja kitas institucijas. Gyvu sužeistu gyvūnu rūpinasi gyvūnų globos organizacija, o žuvusiu – medžioklės plotų naudotojai arba savivaldybė.
Dažniausios klaidos yra šios: vairuotojai eina apžiūrėti gyvūno ar bando jį nutempti, vaikšto po važiuojamąją kelio dalį be ryškiaspalvės liemenės, nepastato avarinio ženklo arba nuvažiuoja apie įvykį niekam nepranešę.

Ar visada reikia pranešti policijai ir kada gresia atsakomybė
Kelių eismo taisyklių XXIX skyrius įpareigoja pranešti policijai, jei eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, jei eismo dalyviai nesutaria dėl įvykio aplinkybių arba jei padaryta turtinė žala, o nukentėjusiojo vietoje nėra ir jam neįmanoma pranešti. Apie partrenktą ar sužeistą laukinį gyvūną bet kuriuo atveju reikia pranešti numeriu 112.
Jei nukentėjo tik automobilis ir nėra požymių, kad įvykis įvyko dėl vairuotojo kaltės, policijos pajėgos į vietą paprastai nesiunčiamos. Pareigūnai atvyksta išimtiniais atvejais: jei yra požymių, kad vairuotojas neblaivus ar apsvaigęs, jei jis neturi teisės vairuoti arba jei per registrus nepavyksta nustatyti asmens tapatybės, transporto priemonės duomenų ar dokumentų autentiškumo. Tokiais atvejais pradedama teisena, atsakomybė nustatoma tik atlikus išsamų tyrimą. Pasitraukimas iš įvykio vietos, kai vairuotojas privalėjo pranešti policijai, priklausomai nuo aplinkybių laikomas pažeidimu ir gali užtraukti baudą iki 2 600 Eur, galimas teisių atėmimas iki 36 mėnesių.  
Prevencinė akcija „Švilpukas saugo“ yra ne tik praktinė priemonė, bet ir kasmetinis priminimas rudenį: kantrybė, atidumas ir mažesnis greitis padeda išsaugoti ir žmonių, ir gyvūnų gyvybes.

Atnaujinimo data: 2026-10-26

Taip pat skaitykite:

Baigtas ikiteisminis tyrimas dėl „Aro“ pareigūnus apšaudžiusio anykštėno veiksmų ir jo žūties aplinkybių

Saugumo stiprinimas bendradarbiaujant šauliams ir policijai

Liūdnas molėtiškio rekordas – vienuolika teistumų už vairavimą esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti

Renginys „RIDEOUT Utena“ organizuotas pažeidžiant nustatytą tvarką

Padėka skirta Anykščių policijos pareigūnams