Trečdalis pirkėjų pastebi, kad Helovynas Lietuvoje švenčiamas vis dažniau: atskleidė, ką perka ir kiek ketina išleisti

Nuotrauka: Įmonės nuotrauka / Įmonės nuotrauka

Helovynas Lietuvoje nebėra tik iš užsienio filmų pažįstama šventė. Nors dalis gyventojų spalio 31-osios vis dar nemini, kas trečias „Rimi“ apklaustas pirkėjas pastebi, kad jo aplinkoje Helovynas švenčiamas dažniau nei prieš kelerius metus. Šiemet jį švęsti ar bent kaip nors paminėti planuoja daugiau nei ketvirtadalis apklaustųjų, o tarp populiariausių planų – moliūgų skaptavimas, teminių filmų vakarai ir namų dekoravimas.

„Matome, kad Helovynas Lietuvoje atranda savo vietą šalia kitų rudens progų. Jis nebūtinai reiškia didelį vakarėlį ar sudėtingą pasiruošimą. Vieniems tai proga su vaikais išskaptuoti moliūgą, kitiems – papuošti namus, pasiruošti saldumynų užsukantiems vaikams ar tiesiog surengti teminį kino vakarą. Tą atspindi ir mūsų pirkėjų apklausa, ir jų pasirinkimai parduotuvėse, todėl Helovynui skirtame asortimente turime tiek saldumynų ir užkandžių, tiek dekoracijų bei kitų šventės atributų“, – sako „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Luka Lesauskaitė-Remeikė.

Kas trečias pastebi augantį Helovyno populiarumą

„Rimi“ atliktoje apklausoje, kurioje dalyvavo 225 respondentai, 33 proc. teigė pastebintys, kad jų aplinkoje Helovynas švenčiamas dažniau nei prieš kelerius metus. 23 proc. mano, kad šventės populiarumas išliko panašus, o 31 proc. respondentų sako, kad jų aplinkoje Helovynas apskritai nešvenčiamas.

Šiemet Helovyną švęsti arba kaip nors paminėti ketina 27 proc. apklaustųjų. Dar 26 proc. kol kas nėra apsisprendę, o 47 proc. nurodė šiemet šventės minėti neplanuojantys.

Įdomu ir tai, kad tradicinis filmuose matomas „pokštas arba saldainis“ Lietuvoje dar nėra tapęs savaime suprantama Helovyno dalimi. Net 42 proc. respondentų teigė, kad jų namų iki šiol nėra aplankę saldumynų prašantys vaikai. 36 proc. jų sulaukia kartais, o 14 proc. – kasmet.

Moliūgai, filmai ir papuošti namai

O ką veikia nusprendusieji Helovyną paminėti? Populiariausias apklausoje nurodytas užsiėmimas – moliūgų skaptavimas, kurį rinkosi 20 proc. respondentų. 17 proc. ketina žiūrėti teminius filmus, 15 proc. planuoja dekoruoti namus ar kiemą, o 13 proc. – rengtis kostiumais arba puošti vaikus.

10 proc. respondentų ketina eiti į svečius, renginį ar kitą teminę pramogą, 8 proc. planuoja surengti vakarėlį ar susitikimą namuose. Su vaikais rinkti saldumynų ruošiasi 6 proc. apklaustųjų.

„Helovynas patrauklus tuo, kad jį galima paminėti labai paprastai ir nebūtinai išleidžiant daug. Išskaptuotas moliūgas tampa namų dekoracija, o jo minkštimą galima panaudoti vakarienei ar desertui. Pridėjus kelias dekoracijas, teminių užkandžių ir filmą, jau galima sukurti smagų vakarą namuose. Todėl pirkėjams stengiamės pasiūlyti skirtingų pasirinkimų ir gerų kainų, kad kiekvienas šventę galėtų susikurti pagal savo planus ir biudžetą“, – sako L. Lesauskaitė-Remeikė.

Dažniausiai ieškos saldumynų

Apklausa atskleidė ir tai, kam gyventojai planuoja išleisti pinigų. Tarp specialiai Helovyno proga perkamų prekių pirmauja saldumynai – juos nurodė 26 proc. respondentų. 20 proc. ketina pasirūpinti užkandžiais ir gėrimais vakarui ar susitikimui, 17 proc. – įsigyti moliūgų skaptavimui, 16 proc. – namų ar kiemo dekoracijų. Kostiumus, kaukes ar kitus persirengimo aksesuarus ketina pirkti 11 proc. apklaustųjų.

„Rimi“ parduotuvėse Helovynui jau galima rasti tiek specialiai šiai progai skirtų saldumynų, tiek dekoracijų ir šventinių atributų. Tarp jų – įvairūs guminukai, ledinukai, zefyrai ir kiti Helovyno tematika papuošti saldumynai, taip pat moliūgo formos žvakės ir dekoracijos. Daliai šventinio asortimento taikomos nuolaidos, kai kurioms prekėms siekiančios iki 50 proc.

Dauguma išlaidoms numato iki 40 eurų

Apklausa rodo, kad Helovyno pirkiniams gyventojai dažniausiai neplanuoja itin didelio biudžeto. 24 proc. respondentų ketina išleisti daugiau nei 10, bet ne daugiau kaip 20 eurų. Po 19 proc. apklaustųjų nurodė planuojantys išleisti iki 10 eurų arba daugiau nei 20, bet ne daugiau kaip 40 eurų.

Didesnį biudžetą numato mažesnė dalis respondentų: 10 proc. ketina išleisti daugiau nei 40, bet ne daugiau kaip 60 eurų, o 9 proc. – daugiau nei 60 eurų. Dar 19 proc. apklausos metu nebuvo apsisprendę, kiek skirs Helovyno pirkiniams.

Moliūgas gali gyventi ir po Helovyno

Vienas ryškiausių šventės simbolių išlieka moliūgas, tačiau po spalio 31-osios jam nebūtina keliauti į atliekų dėžę. „Rimi“ pirkėjams parengtame Helovyno leidinyje dalijamasi ne tik patarimais, kaip išsirinkti ir išskaptuoti moliūgą, bet ir idėjomis, kaip jį panaudoti virtuvėje.

Skaptuojant išimtą moliūgo minkštimą galima paversti sriuba, tyre, kepiniais ar kitais patiekalais. O norint Helovyno vakarą pratęsti virtuvėje, galima išbandyti moliūginį šokoladainį. Teminį desertą nesunku papuošti oranžiniu glajumi ir saldainių akimis – toks skanėstas gali tapti ir šventinio stalo dekoracija.

„Smagiausia, kai šventei įsigyti produktai nelieka vienkartiniai. Moliūgas yra geras pavyzdys: iš pradžių jis gali tapti Helovyno dekoracija, o jo minkštimas – gardžiu patiekalu. Taip šventę galima paminėti kūrybiškai, kartu stengiantis sunaudoti tai, ką įsigijome“, – priduria L. Lesauskaitė-Remeikė.

„Rimi“ pirkėjų apklausoje dalyvavo 225 respondentai.