0.8 C
Utena
2025 / 04 / 26

Pristatytas 2025 m. valstybės biudžetas: skola – 43,2 proc., deficitas – 3 proc.

Ar jau skaitėte?

Trečiadienį Vyriausybė pritarė finansų ministrės Gintarės Skaistės pristatytam planuojamam 2025 m. valstybės biudžeto projektui. Numatyta, kad 2025 m. biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų. Lyginant su praėjusiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).

Po pristatymo ir priėmimo posėdyje, ketvirtadienį projektas bus pateiktas Seimui. Kaip teigė premjerė Ingrida Šimonytė, tikėtina, kad naujas Seimas jį koreguos.

- Reklama -
Trečiadienį Vyriausybė pritarė 2025 m. valstybės biudžeto projektui, kuriame numatytos 17,98 mlrd. eurų pajamos ir 23,02 mlrd. eurų išlaidos.

Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 43,2 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 42,3  proc.), deficitas – 3 proc.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtino, kad didžiausias dėmesys skiriamas trims visos kadencijos metu prioritetinėms kryptims: žmonių pajamų didinimui, saugumo stiprinimui bei investicijoms Lietuvos ateičiai.

„Didžiąją dalį išlaidų užima įsipareigojimai, ateinantys iš įstatymų. Tai indeksavimas, kuris užprogramuotas įstatymuose. Tai liūto dalį užima socialinė apsauga“, – Vyriausybės posėdžio metu teigė G. Skaistė.

Ministrė priminė, kad vis dar galioja Mastrichto kriterijai, tad Europos Sąjungos šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.

- Reklama -

„Planuojama Lietuvos skola atitinka Mastrichto kriterijaus reikalavimus. Tačiau visos galimybės skolintis, kurias galėjome panaudoti, jos buvo panaudotos“, – aiškina ministrė.

Finansų ministerija numato, kad BVP 2025 m. turėtų augti 2,9 proc., infliacija sudaryti 2,5 proc. Tuo metu planuojamas investicijų pokytis 5,6 proc., nedarbo lygis – 7,1 proc., o vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio pokytis – 7,6 proc.

Iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) valstybės biudžete planuojama gauti 6,83 mlrd. eurų pajamų, gyventojų pajamų mokestis (GPM) sudarytų 3,39 mlrd. eurų. ES ir kitos finansinės paramos lėšos į biudžetą atneštų 2,44 mlrd. eurų, akcizai – 2,18 mlrd. eurų, pelno mokestis – 1,81 mlrd. eurų.

Kitos pajamos, pritarus biudžeto projektui, sudarytų 802 mln. eurų, o kiti mokesčiai atneš 448 mln. eurų pajamų.

Planuojama, kad lyginant su 2024 m. projektu, PVM pajamos augs beveik 185 mln. eurų, GPM – 545 mln. eurų, o akcizų –  321 mln. eurų.

Žmonių pajamų didinimui – 1,9 mlrd. eurų, MMA sieks 1038 eurus

2025 m. biudžeto projekte numatyta, kad bendrai žmonių pajamų didinimui bus skirta 1,9 mlrd. eurų. Į tai įeis dirbančiųjų pajamų, paramos pažeidžiamiesiems visuomenės asmenims, senatvės pensijų didinimas ir mokytojų darbo užmokesčio didinimas.

Dirbančiųjų pajamoms didinti numatyta apie 792 mlrd. eurų, iš kurių 38,6 mln. – minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimui, 24,2 mln. eurų skirta mažų koeficientų didinimui dėl augančio MMA. 2025 m. MMA bus 12,3 proc. didesnė ir sieks 1038 eurus „į rankas“

Dėl MMA didinimo projektuojama, kad minimalus atlyginimas kils 69 eurais ir bus 330,16 euro didesnis, nei 2020 m. Tačiau 2025 m. nenumatoma didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD), kadangi dar 2024 m. šis buvo padidintas 20 proc.

Mokytojų algų didinimui numatyta skirti 394 mln. eurų, medikams – 230 mln. eurų. Tuo metu savivaldybių ugniagesių, prokurorų ir statutinių pareigūnų algų didinimui – 46,4 mln. eurų, kultūros įstaigų ir meno darbuotojams – 15,5 mln. eurų, o kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams – 43,2 mln. eurų

Medikų algų didinimui iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) planuojama skirti 230 mln. eurų.

Gydytojų atlyginimas „į rankas“ 2025 m. augs 305 eurų, mokytojų – 142 eurų

2025 m. lyginant su praėjusiais metais sveikatos sektoriaus atstovų atlyginimai augs po 10 proc. Gydytojų atlyginimas vidutiniškai „į rankas“ paaugs 305 eurais, slaugytojų – 141 euru, o rezidentų – 144 eurais.

Tuo metu dėstytojams ir mokytojams, lyginant su praėjusiais metais, alga „į rankas“ augs 8,2 proc. 2025 m. mokytojai „į rankas“ gaus vidutiniškai 142 eurais didesnį atlyginimą – dėstytojai – 164 eurais.

O kultūros ir meno darbuotojų atlyginimai augs 7,6 proc. arba 83 eurais.

Pažeidžiamiausiems asmenims – 487 mln. eurų

Paramai pažeidžiamiausioms visuomenės dalims numatoma skirti 487 mln. eurų. Vaiko pinigai (juos gauna 515 tūkst. vaikų) 2025 m. turėtų siekti 122,5 euro (26,25 euro daugiau, negu pernai). Projektuojama, kad vienišo žmogaus išmoka kitąmet sieks 42,29 euro, 4 eurais daugiau nei 2024 m.

616 mln. eurų bus skirta senatvės pensijoms didinti ir tai palies 637 tūkst. asmenų. 2025 metais vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu didės 81 eurų ir sieks 721 eurus, tai 321 eurų augimas nuo 2020 m.

KAM biudžetas – 2,06 mlrd. eurų, saugumo stiprinimui – 3,03 proc. BVP

Krašto apsaugos ministerijos finansavimas su Gynybos fondu viršys 2,5 mlrd. eurų ir sudarys 3,03 proc. BVP). Tuo metu vien tik Gynybos fondo lėšos sieks 240 mln. eurų.

Iš Gynybos fondo sumos 59,6 mln. eurų bus skirta kariniam mobilumui, o civilinei saugai savivaldybėse bus skiriama 25 mln. eurų.

KAM biudžetas, lyginant su 2020 m., išaugo daugiau nei du kartus.

Gynybos tikslams taip pat numatoma papildoma teisė skolintis.

Investicijos ateičiai – 3,6 mlrd. eurų

Investicijos Lietuvos ateičiai sudarys 3,6 mlrd. eurų – 1,7 mlrd. eurų bus skirta žaliajai transformacijai, 263 mln. eurų – švietimo inovacijoms, 206 mln. eurų mokslui, verslui ir inovacijoms, o 147 mln. eurų skaitmeninei pertvarkai.

Taip pat numatoma, kad nuo 2025 m. antrosios pusės pradeda veikti infrastruktūros fondas. Jo tikslas yra finansiškai atsiperkantys projektai gynybos pramonės, jūrų, oro uostų ir geležinkelių infrastruktūroje. Taip pat – viešos-privačios partnerystės projektų, duomenų centrų ir energetikos infrastruktūros vystymas.

Planuojama, kad 2025-2027 m. laikotarpiu į jį kas metus būtų investuojama po 50 mln. eurų iš valstybės įnašo bei ILTE („Investicijos Lietuvos ekonomikai“, buvusi „Invega“). Likęs finansavimas, kuris tikimasi per tris metus viršys 1 mlrd. eurų bus iš privačių finansuotojų.

Keliams – 784 mln. eurų

Lietuvos kelių priežiūrai ir tvarkymai kitų metų biudžete numatyta skirti 784 mln. eurų, 2024 m. šiam tikslui skirta 715,3 mln. eurų.

Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) numatyti 563,2 mln. eurai, o lėšos iš gynybos fondo lėšų kariniam mobilumui sieks 59,1 mln. eurų.

Dar 161,2 mln. eurų numatyti iš ES finansinės paramos (Europos infrastruktūros tinklų priemonės, 2021–2027 m. ES fondų lėšų).

Savivaldybių pajamos augs 14,2 proc.

2025 m. valstybės biudžeto projekte yra numatoma, kad 14,2 proc. augs savivaldybių pajamos, kurios sudarys 6,67 mlrd. eurų. 4,15 mlrd. eurų sudarys pajamos savarankiškoms funkcijoms finansuoti, 2,52 mlrd. eurų – valstybės biudžeto dotacijos.

Teigiama, kad savivaldybės 2025 m. galės skolintis, neįskaitant lėšų finansuoti ES projektams, iki 112,6 mln. eurų.

Augs „Sodros“, PSDF ir savivaldybių biudžetų pajamos ir išlaidos

Numatoma, kad „Sodros“ pajamos bus 8,64 mlrd. eurų, t. y. 13,09 proc. (1 mlrd. eurų) didesnės nei laukiama 2024 m., o sąnaudos – 7,9 mlrd. eurų, t. y. 11,9 proc. (0,84 mlrd. eurų) didesnės nei 2024 m.

Garantinio fondo 2025 metų biudžete numatoma – 54,1 mln. eurų pajamų, t. y. 15,1 proc. arba 7,1 mln. eurų daugiau nei laukiama 2024 m. ir 28,3 mln. eurų sąnaudų (4,8 proc. arba 1,3 mln. eurų daugiau nei 2024 m.).

Tuo tarpu Ilgalaikio darbo išmokų fondo 2025 m. metų biudžete – 55,7 mln. eurų pajamų (16 proc. arba 7,7 mln. eurų daugiau nei laukiama 2024 m.) ir 15 mln. eurų sąnaudų (6,3 proc. arba 1 mln. eurų mažiau nei 2024 m.).

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) 2025 metų biudžeto projekte numatoma, kad pajamos sieks beveik 3,94 mlrd. eurų, t. y. 13,8 proc. daugiau nei 2024 m. biudžete (3,46 mlrd. eurų). Beveik 3,74 mlrd. eurų pajamų numatomos iš privalomojo sveikatos draudimo įmokos, 167 mln. eurų – valstybės biudžeto asignavimų, o likę 33 mln. eurų – iš kitų teisėtai gautų pajamų.

Skaičiuojama, kad 2025 m. biudžetų išlaidos, neįskaitant Europos Sąjungos ir „Naujos kartos Lietuva“ paskolos lėšų sudarys 30,3 mlrd. eurų – didžiausią dalį, 11,5 mlrd. eurų sudarys išlaidos socialinei apsaugai, sveikatos apsaugai – 4,4 mlrd. eurų ir švietimui – 4,3 mlrd. eurų.

Bendroms valstybėms paslaugoms numatoma 2,5 mlrd. eurų išlaidų, gynybai – 2,5 mlrd. eurų, ekonomikai – 1,97 mlrd. eurų, o viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai 994 mln. eurų.

Galiausiai poilsiui, kultūrai ir religijai numatyta 909 mln. eurų išlaidų, būstui ir komunaliniam ūkiui – 678 mln. eurų, aplinkos apsauga – 438 mln. eurų.

Lyginant su 2024 m., biudžetų išlaidų augimas kitais metais numatomas visose srityse.

Socialinei apsaugai išlaidos augs 1,37 mlrd. eurų, švietimui – 533 mln. eurų, o sveikatos apsaugai – 533 mln. eurų.

Tuo metu išlaidos gynybai augs 293 mln. eurų, bendrosioms paskoloms – 141 mln. eurų, būstui ir komunaliniam ūkiui – 101 mln. eurų. Finansavimas poilsiui, kultūrai ir religijai didės 80 mln. eurų, viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai – 53 mln. eurų, ekonomikai – 42 mln. eurų, o aplinkos apsaugai – 36 mln. eurų.

Žygimantas Šilobritas (ELTA)

ELTA Logo

Patogiausias būdas sužinoti daugiau – sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Buvote įvykio vietoje? Turite nuotraukų ar vaizdo medžiagos? Pasidalinkite vaizdais su kitais portalo skaitytojais. Viską galite siųsti adresu news@rpt.lt.


Daugiau informacijos apie nelaimes ir kriminalinius nusikaltimus Lietuvoje – portale 112info.lt


spot_img

ORAI: Įspėja apie stichines šalnas: temperatūra kris iki –9 laipsnių šalčio

Penktadienio naktį be žymesnio lietaus. Vėjas šiaurinių krypčių, 5–10 m/s. Žemiausia temperatūra 1–6 laipsniai šilumos, dirvos paviršiuje vietomis, daugiausia Šiaurės vakarų Lietuvoje, šalnos 0–3...

Kaip atsakingai mėgautis fejerverkais?

Ar žinojote, kad daugiau nei 70% fejerverkų sukeltų nelaimių įvyksta per šventinius savaitgalius ir dažniausiai tarp 20:00 ir 01:00 valandos nakties? Fejerverkai yra neatsiejama...

Liko savaitė, kai galite skirti savo GPM dalį: instrukcija, kaip tai padaryti teisingai

Iki gegužės 2-osios Lietuvos gyventojai turi galimybę neatlygintinai prisidėti prie nevyriausybinių organizacijų, švietimo, kultūros, socialinių iniciatyvų ar menininkų veiklos – paskirdami iki 1,2 proc....

Ko negali dirbtinis intelektas? Žmogaus pranašumas pardavimų srityje

Sakoma, kad dirbtinis intelektas (DI) galėtų automatizuoti apie 30–50% užduočių pardavimų procese. Kaip teigia dirbtinio intelekto ekspertas, pirmosios Lietuvoje dirbtinio intelekto agentūros „WhyAI“ įkūrėjas...

Lietuviškų „oho!“ traškučių ir sausų pusryčių gamintojo eksportas pernai augo iki 22 mln. eurų

Lietuviško kapitalo traškučių ir sausų pusryčių „oho!” gamintojo „Naujasis Nevėžis“ 2024 metais milijoninės investicijos grįžo išaugusiu eksportu. Bendrovės eksportas padidėjo iki 22 mln. eurų...

Ką skanaus grilinti šį savaitgalį? Nebesukite galvos – 5 receptai, pritaikyti prie naudingų „Iki“...

Kepsninių sezonas jau prasidėjo, tad nesvarbu – net jei už lango ir nelepina pavasariška šiluma, kiekvienam knietės užkurti grilį šį savaitgalį. Juk norisi išbandyti...

Vaikai – ne derybų objektas: siekiant taikos tarptautiniai lyderiai ragina namo grąžinti Rusijos pagrobtus...

Politiniai lyderiai ir įtakingi asmenys iš visos Europos bei Kanados išreikšdami solidarumą vieningai ragina sugrąžinti Ukrainos vaikus, pagrobtus Rusijos Federacijos – tarp jų ir...

Tyrimas atskleidė, kiek kainuoja Velykos: ar ketinate tiek išleisti?

Šiltasis metų laikotarpis dažniausiai susijęs su gerokai didesnėmis išlaidomis, nes pavasaris ir vasara atneša įvairių švenčių, kišenes paplonina atostogos, savaitgalių iškylos, šiltuoju sezonu esame...

Tinklaraščio „Ant medinės lentelės“ autorė pasiūlė Velykų receptą: tikrai taps stalo pažiba

Velykų proga tinklaraščio „Ant medinės lentelės“ autorė Kristina Pišniukaitė-Šimkienė pasidalijo, kaip šią ypatingą dieną švenčia savo namuose, ir pasiūlė receptą ypatingam pistacijų pyragui, kuris...

Atostogų sezonas Kretoje prasideda: Velykos pagal graikiškas tradicijas ir naujos patirtys

Populiariausia Graikijos sala Kreta 2025 m. vasaros sezoną pasitinka kupina ambicingų tikslų. Šiemet salos turizmo sektoriaus atstovai labiausiai orientuosis į kokybę, įvairiems keliautojų poreikiams...

Viduržemio jūros sala, apie kurią kalba visi – keliautojus užburia šimtais Instagramo vertų vaizdų

Nesvarbu, kelintą kartą sugrįšite į Kretą, ši kontrastinga Graikijai priklausanti Viduržemio jūros sala kaskart turės kuo nustebinti – iškilusiais didingais kalnais, giliais tarpekliais ir...

Velykinių akcijų vajus „Iki“ – šventė ir piniginei: nuo anties ir lašišos iki „premium“...

Artėja pasiruošimo Velykoms pikas – didysis šventinis apsipirkimas. Lietuviai yra tikri akcijų meistrai – šventei ruošiasi atidžiai, planuoja ir skaičiuoja, kur jiems apsipirkti apsimoka...

Dar vienas įvertinimas: „Lidl Lietuva“ – patraukliausias darbdavys prekybos kategorijoje

„Lidl Lietuva“ pelnė patraukliausio darbdavio apdovanojimą prekybos ir pardavimų srityje bei pateko tarp 50-ies geriausių šalies darbdavių bendrame reitinge. Nugalėtojai paskelbti remiantis šių metų...

D. Filmanavičiūtė dalijasi Velykų stalo hitais: keps patiekalą, kurį dievina šeima

Rinkodaros specialistė, visuomenininkė Dovilė Filmanavičiūtė per Velykas lankys giminaičius Pasvalyje ir Panevėžyje. Su mama ji ruoš Velykų stalą, ant kurio atsidurs mėgstamas netikras zuikis ir...

Neregėta Barselona: dar neaplankytų vietų dešimtukas, padėsiantis miestą pamatyti kitomis akimis

Unikalia kultūra ir įstabia architektūra turistus žavinti Barselona – vienas populiariausių keliautojų pasirinkimų Ispanijoje. Čia ne tik gausu visame pasaulyje garsių lankytinų objektų –...

Pavasaris ir elektrinis transportas: malonumas ar pavojus?

Atėjus pavasariui ir šylant orams, į gatves masiškai išrieda elektriniai paspirtukai, dviračiai, riedžiai bei motoroleriai. Tai suteikia galimybę greitai ir patogiai judėti po miestą,...

Olimpietės V. Žūsinaitės patarimai: kaip pamilti bėgimą ir pasiruošti pirmajam maratonui

Vos tik orai ima šilti, vis daugiau žmonių pradeda ruoštis bėgimo sezonui. Vieni tai daro pirmą kartą, kiti grįžta po pertraukos, o treti jau...

„Rimi” neužleidžia pozicijų: pirkėjams siūlo pigiausią pieno produktų krepšelį

Kovo ir balandžio mėnesiais, remiantis rinkos tyrimų bendrovės „SeeNext“* duomenimis, prekybos tinkle „Rimi“ buvo fiksuotas pigiausias pieno produktų krepšelis. Platus šios kategorijos prekių asortimentas „Rimi“...

„Rimi“ ambasadorė, žymaus restorano šefė Goda Juknaitė pataria, kaip Velykų pusryčiams iškepti tobulą šakšuką

Saule lepinantis pavasaris kuria pasiruošimo Velykoms nuotaiką – vienos svarbiausių metų švenčių lietuviai neatsieja nuo iš kartos į kartą perduodamų senųjų tradicijų. Visgi kartais...

6 faktai, kurių nežinojote apie Turkijos Rivjeros perlą – Bodrumą

Turkijos pietvakarių pakrantėje, šalia Egėjo jūros krantų įsikūręs Bodrumas garsėja turtinga savo istorija, nuostabiais kraštovaizdžiais, gardžia virtuve, audringu naktiniu gyvenimu ir įspūdingais paplūdimiais. Nenuostabu,...

„Rimi“ skelbia, kaip per Velykas dirbs elektroninė parduotuvė

Balandžio 20 d., Velykų sekmadienį, dalis prekybos tinklo „Rimi“ parduotuvių ir e. parduotuvė „Rimi.lt“ nedirbs. Sekmadienį pirkėjai apsipirkti galės 49 budinčiose parduotuvėse, o užsisakyti...

Velykų stalas už mažiau: „Iki“ jau startavo ypač laukta „Maisto fiesta“ su 40 proc....

Ar skanų, šviežią ir gausų Velykų stalą galima paruošti stipriai sutaupant? Tikrai taip, ir daugelis pirkėjų jau tuo rūpinasi – „Iki“ parduotuvėse vos prasidėjus...
spot_img
spot_img

PORTALO SKAITOMIAUSI

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS

85965235