Netinkama mityba gali atimti regėjimą – ką valgyti, kad to išvengtumėte?

Praėjusių metų pabaigoje šios temos diskusijas paskatino atvejis Didžiojoje Britanijoje, kai 17-metis paauglys apako ir prarado didelę dalį savo klausos dėl netinkamos mitybos, kurią sudarė tik greitas ir perdirbtas maistas. Pasirodo, organizmui trūkstant būtiniausių vitaminų ir mineralų, berniukui išsivystė opinė neuropatija. Tokią išvadą pateikė Bristolio universiteto Anglijoje tyrinėtojai, paskelbę atvejo analizę žurnale „Annals of Internal Medicine“. Nuo tol pasaulyje apie mitybos ir regos sąsają pradėta kalbėti dar garsiau.

„Dauguma žmonių supranta, kad jų mityba yra tiesiogiai susijusi su širdies ir kraujagyslių ligomis kaip insultas, infarktas, inkstų pažeidimai ar nutukimas. Tačiau tik nedaugelis susimąsto, kad nepilnavertė mityba gali paskatinti ir akių ligų atsiradimą ar net apakimą. Paklausus optikos lankytojų, ar šie žino, kad aukštas kraujospūdis gali būti prasto regėjimo priežastis – nustembama. Bet juk akių struktūra yra labai subtili ir gležna, jai labai svarbus aprūpinimas krauju ir deguonimi, o jei tai sutrinka ir pažeidžiamos kraujagyslės, jūsų regėjimas taip pat gali būti pažeistas“, –tikina „Vision Express“ optometrininkė Božena Kuftin.

Maisto medžiagos, kurios gali padėti išsaugoti regėjimą

Kaip teigia gydytojas-dietologas Edvardas Grišinas, kone ketvirtadalisvisų maistinių medžiagų, kurios patenka į mūsų kūną, yra skiriamos regos sistemos palaikymui, įskaitant nervus, kraujagysles ir smegenis. Tad tinkama mityba padeda išlaikyti gerą regėjimą ir užkirsti kelią pavojingoms akių ligoms.

Tad į kuriuos maisto produktus labiausiai verta atkreipti dėmesį? E. Grišinas tikina, kad visi žinome apie morkas ir mėlynes, tačiau vien tik jomis apsiriboti nereikėtų.

• Riebi žuvis

Tyrimais įrodyta, kad žmonės, kurių organizmas įsisavina daugiau Omega–3 riebalų rūgščių, yra mažiau linkę į akių raumenų silpnėjimą, glaukomą ir kitus akių sveikatos sutrikimus. Taip pat šios rūgštys gelbsti nuo sausų akių sindromo.

„Šaltame vandenyje gyvenančios žuvys – sardinės, menkės, skumbrės, tunai – taipuikūs Omega-3 riebalų rūgščių šaltiniai. Beje, išOmega-3 riebalų rūgščių mūsų regai naudingiausios vadinamosios DHA rūgštys, kurios daro įtaką tinklainės fotoreceptorių veiklai. Dideli kiekiai šių rūgščių aptinkami riebioje žuvyje, ikruose“, – sako E. Grišinas.

• Špinatai, kopūstai ir kitos lapinės daržovės

Į savo mitybos racioną pravartu įtraukti daugiau kopūstų ir žalių lapinių daržovių, nes jose gausu liuteino ir zeaksantino. Liuteinas augaluose sugeria šviesos spindulius bei apsaugo juos nuo per didelio saulės poveikio. Anot „Vision Express“ optometrininkės, akies geltonojoje dėmėje taip pat yra liuteino, kuris veikia panašiu principu – neleidžia į akies tinklainę patekti kenksmingiems saulės spinduliams. Be to, jis apsaugo mūsų akis nuo ultravioletinės ir šiuo metu aktualios ekranų mėlynosios šviesos.

„Šeši miligramai liuteino ir zeaksantino per dieną gali žymiai sumažinti riziką susirgti geltonosios dėmės degeneracija. Tiek šių medžiagų galite gauti suvalgę pusę stiklinės špinatų. Liuteino ir zeaksantino taip pat rasite kukurūzuose, šparaguose, žaliuosiuose žirneliuose, šparaginėse pupelėse bei kiaušiniuose”, – pažymi E. Grišinas.

• Česnakas

Mažai kas žino, kad česnakas taip pat yra naudingas ne tik imunitetui, bet ir regėjimui – jis gali apsaugoti nuo makulos degeneracijos. Be to, česnakas mažina kraujo spaudimą ir cholesterolio kiekį kraujyje. Šie sutrikimai turi tiesioginę sąsają ir su akių bei regėjimo problemomis.

Anot B. Kuftin, česnakuose, o taip pat svogūnuose ir kapariuose, gausu sieros, kuri reikalinga glutationo, svarbaus akies lęšio antioksidanto, gamybai.

• Morkos, moliūgai ir saldžiosios bulvės

Geltonos ir oranžinės daržovės, tokios kaip morkos, moliūgai ar saldžiosios bulvės, yra svarbios dėl jose esančių vitamino A ir beta-karotino. Vitaminas A gyvybiškai svarbus geram regėjimui, o jo trūkumas yra viena dažniausiai pasitaikančių apakimo priežasčių. Jeigu organizme trūksta šio vitamino, gali išsivystyti vištakumas. Taip pat apie šio vitamino trūkumą perspėja ir akių sausumas.

„Grynas vitaminas A yra randamas tik gyvulinės kilmės maiste. Jo daugiausiai yra kepenėlėse, kiaušinių tryniuose bei pieno produktuose. Tačiau didelius kiekius provitamino A galima rasti ir daržovėse bei vaisiuose. Visi nuo vaikystės girdime, kad turime valgyti daug morkų, tačiau šių naudingų medžiagų gausu ir kitose oranžinėse daržovėse, ypač saldžiosiose bulvėse”, – sako gydytojas-dietologas.

• Paprikos

Į maisto akims sąrašą vertėtų įtraukti ir paprikas, savo sudėtyje turinčias daug vitamino C.Tyrimai rodo, kad žmonės, sergantys akių ligomis, ypač katarakta, paprastai turi žemą antioksidantų kiekį organizme. Tačiau jį nesunkiai galima padidinti vartojant vitamino C gausius maisto produktus ar papildus.

„Ar žinote, kad suvalgę vieną papriką per dieną gausite reikiamą vitamino C paros normą? Be to, vertėtų pabrėžti, kad paprikas termiškai apdorojant, naudingosios jų savybės ir praktiškai visi vitaminai niekur nedingsta”, – sako E. Grišinas.

• Natūralūs aliejai ir riešutai

Nors natūralių aliejų ar riešutų dažnai privengiama dėl jų kaloringumo, šie produktai būtini gerai regai dėl juose esančio vitamino E. Vitamino E trūkumas gali lemti tinklainės degeneraciją ir aklumą.

„Migdolai, saulėgrąžų, sezamų sėklos ir linų sėmenų aliejus – tai vieni geriausių vitamino E šaltinių. Taip pat geras pasirinkimas yra lazdyno riešutai, kviečių gemalai ar žemės riešutų sviestas.Kiekvieną dieną su maistu reikėtų suvartoti apie 7 mg vitamino E“, –teigia ekspertas.

• Mėsa ir jūros gėrybės

Cinkas – tai svarbus elementas mūsų regoje, nes jis padeda formuotis regėjimo pigmentui tinklainėje. Dėl šios priežasties cinko trūkumas gali sukelti ne tik rimtas regėjimo problemas, bet ir aklumą.

„Pirmą vietą cinko gausių produktų sąraše užima austrės, taip pat sardinės bei krevetės. Pavyzdžiui, šešios austrės suteiks jums dviejų parų cinko dozę. Tačiau reikalingą kiekį taip pat galite suvartoti valgydami jautieną, veršieną, žvėrieną, ankštines daržoves bei fermentuotus pieno produktus”,–priduria gydytojas-dietologas.

Tuo pat metu E. Grišinas teigia, kad vertėtų atsisakyti žalingų įpročių ir gerti pakankamai skysčių – tai labai svarbūs gero regėjimo ir bendros fizinės sveikatos elementai.

*Remiantis Bristolio universiteto tyrimu, kuris buvo paskelbtas 2019 m. rugsėjo mėn. britų oftolmologijos žurnale („British Journal of Ophthalmology“).