Gyvename labai nenuspėjamais laikais: vos atslūgus koronaviruso pandemijos ribojimams, Rusija pradėjo karą Ukrainoje, visą pasaulį purto energetikos krizė. Kilusios globalinės problemos paliečia ir darbo rinką, kaip pastebi specialistai, įmonės skiria daugiau dėmesio ne tik darbuotojų atsparumui ir kompetencijoms, padedančioms rasti sprendimus, krizinėse situacijose, bet ir pačios organizacijos gebėjimui prisitaikyti prie vis besikeičiančių situacijų.
Mokymo ir ugdymo centro vadovė, efektyvumo ir komandinės elgsenos trenerė Liana Mogiškaitė pastebi, kad net pamažu sugrįžtant prie įprastos kasdienybės, užtikrintumo jausmas, kad jaučiame pagrindą po kojomis dar nėra sugrįžęs. „Tokiose situacijose svarbios darbuotojo savybės labai priklauso nuo darbo srities. Vienur gal bus svarbu žaibiška reakcija, pavyzdžiui, transporto srityje, nes užtrukęs krovinys prie sienos, dėl klaidos pildant dokumentus, gali kainuoti ir kelias dienas ar net savaitę.
Kitoje srityje, turi planuoti gerokai iš anksto, tačiau su galimybe gebėti greitai perplanuoti. Puikus pavyzdys statybų sektorius, čia būtina susiplanuoti iš anksto, kokių medžiagų ir kada reikės, tačiau reikia greitai reaguoti, kai trūkinėja logistikos grandinės arba susiduriama su žmogiškuoju veiksniu dėl darbų atlikimo“, – sako L. Mogiškaitė.
Vis dėlto, jeigu tektų išskirti vienintelę savybę, padedančią išgyventi šiais laikais, anot efektyvumo ir komandinės elgsenos trenerės, ji išskirtų emocinį lankstumą. Netikėtos situacijos dažnai išmuša ir sukelia neigiamas emocijas, kurios skatina prastėjantį efektyvumą, didesnį nuovargį, mažesnį pasitenkinimą gyvenimu.
Svarbu ne tik asmenims, bet ir verslui
Tiesa, lankstumas svarbus ne tik darbuotojams, bet ir organizacijoms, kurios šiandien turi prisitaikyti prie augančių kaštų, trūkinėjančių logistikos grandinių ar besikeičiančio teisinio reguliavimo. Švedijoje fasadų darbus vykdančios bendrovės „Kovenda“ veiklos vadovė Rita Kucinienė pastebi, kad verslas turi nuolat ieškoti galimybių, kaip prisitaikyti prie esamos situacijos.
„Mūsų komanda nuolat stebi rinką, esame už stabilumą, tačiau kartais turime priimti sprendimus, kurie gali iš pirmo žvilgsnio atrodyti nepopuliarūs, bet vėliau suprantama, kokių didesnių rizikų jais pavyko išvengti“, – lankstumo svarbą akcentuoja ji.
Vis dėlto, natūralu, kad pokyčiai niekada neįvyksta lengvai, tačiau, anot ekspertės, padeda diskusijos su komanda, atvirumas jų idėjoms, sprendimų drauge paieškos. „Prieš įgyvendinami pokyčius daug diskutuojame, siekiame argumentuoti juos ir darbuotojams, padedame pastebėti tas puses, kurios gali būti iš pirmo žvilgsnio nematomos. Pokyčiai neįvyksta per vieną dieną ir jiems reikia pasiruošti“, – pastebi R. Kucinienė.
Pokyčiai įgyvendinami ir praktiškai, ir teoriškai
Organizacijoms svarbu būti pasiruošus galimiems pokyčiams, tam reikalingi ir apgalvoti scenarijai, kaip įgyvendinti naujus sprendimus, ir detaliai sustyguoti praktiniai veiksmai. R. Kucinienė pasakoja, kad įgyvendinant pokyčius svarbios abi dalys – tiek teorinis pasiruošimas, tiek ir tai, kaip viską pavyks perkelti į praktinius sprendimus.
Ruošiant galimų pokyčių planus, naudingi pokalbiai su darbuotojais, nes būtent jie dažnai pastebi praktinius sprendimus, pasidalina įžvalgomis, kurios padeda sklandžiau juos įgyvendinti. Aktyvus darbuotojų įsitraukimas vėliau palengvina ir pačių pokyčių priėmimą, jiems lengviau suprasti, kodėl buvo priimti konkretūs sprendimai ir kuo jie svarbūs ne tik organizacijai, bet ir jiems patiems asmeniškai.
Mokymo ir ugdymo centro vadovė L. Mogiškaitė pastebi, kad pokyčius lengviau priima lankstūs žmonės, jie geriau prisitaiko prie naujos situacijos ir atsispyrę nuo pokyčių drąsiau žengia į priekį.
Laura Čiginskaitė