Utenos.info
f Facebook ⌕
Verslas

Nerijus Mačiulis. Ką ir kaip vysimės dabar?

Redakcija · 2025-12-05 13:24

Pagal daugelį ekonominių ir socialinių rodiklių Lietuvos progresas pastaraisiais metais pralenkė visas regiono valstybes. Populiarėja nuomonė, kad nebereikia lygiuotis į užnugaryje likusią Estiją, reikia naujų tikslų ir aukščiau iškeltų kartelių. Vis tik, po švytinčiu Lietuvos fasadu, lieka nemažai pelėsio, kurio neišnaikinus, sunku tikėtis pavyti turtingiausias ir pažangiausias Europos Sąjungos (ES) valstybes.

Stojant į ES, Lietuvos ir kitų Baltijos šalių BVP, tenkantis vienam gyventojui (atsižvelgus į kainų bei perkamosios galios skirtumus), sudarė vos trečdalį ES vidurkio. Šiemet šis vidurkis mums pasiekiamas ranka – nuo ES vidurkio atsiliekame vos 10 proc. 

Nerijus Mačiulis. ELTA
Nerijus Mačiulis. ELTA

IMD pasaulio konkurencingumo reitinge Lietuva šiemet pakilo į 21 vietą, lenkia visas Vidurio ir Rytų Europos valstybes ir kvėpuoja į nugarą tokioms valstybėms kaip Liuksemburgas ar Vokietija. Pagal kai kuriuos šio reitingo kriterijus – verslo efektyvumą, žmogiškojo kapitalo kokybę, technologijų skvarbą, pasiruošimą ateities iššūkiams – Lietuva yra dar aukštesnėje reitingo vietoje. 

Kaip šis didėjęs Lietuvos konkurencingumas ir BVP augimas palietė gyventojus? Pastarąjį dešimtmetį atlyginimai augo vidutiniškai 9,7 proc. per metus, panašus buvo ir pensijų augimas.  Pagal tai, kokią dalį BVP sudaro darbo užmokestis Lietuva pralenkė ne tik ES vidurkį, bet ir tokias valstybes kaip Švediją. Šiuo metu Lietuvoje atlyginimai sudaro 51 proc. BVP, o Švedijoje – 47,5 proc. BVP. Žinoma, valandinis darbo užmokestis Lietuvoje vis dar yra perpus mažesnis nei Švedijoje, bet dar labiau atsilieka ir vieno darbuotojo sukuriamas BVP. 

Spartų lietuvių pajamų ir jų perkamosios galios augimą iliustruoja ir vartojimo statistika. Pagal vienam gyventojui tenkantį faktinį individualų vartojimą (apimantį ir asmeninėmis lėšomis įsigytas ir iš valstybės nemokamai gaunamas paslaugas) lenkiame visas kaimynines valstybes, bet ir, pavyzdžiui, Graikiją ir Portugaliją. Tiesa, apie šias dvi valstybes jau senokai pagalvojame tik tada kai kalba eina apie atostogas, o ne apie pragyvenimo lygį, kurį norime pasiekti.

Vis tik tokia Lietuvos darbo užmokesčio ir BVP santykio lyderystė mums siunčia labai aiškią žinutę – atlyginimų augimas remiasi į BVP lubas. Jei atlyginimų augimas ateityje ir toliau lenks produktyvumo bei BVP augimą, to pasekmė bus tik didesnė infliacija, prarandamas eksportuotojų konkurencingumas, galintis vesti ir prie didesnio nedarbo lygio. 

Jei tokiu scenarijumi patikėti sunku, užtenka pažiūrėti į Estiją. Nuo šio dešimtmečio pradžios Lietuvos apdirbamosios gamybos apimtys išaugo trečdaliu. Estijos – liko ten, kur buvo 2019 metais. Vidutinis realus estų atlyginimas (po mokesčių ir atsižvelgus į infliacijos poveikį) taip pat yra mažesnis nei buvo praėjusio dešimtmečio pabaigoje; Lietuvoje per tą patį laikotarpį realūs atlyginimai išaugo 26 procentais. Vis tik Estijoje šiemet jau matome pramonės ir visos ekonomikos atsigavimo ženklus. Tuo metu daugėja ženklų, kad sparčiai augant darbo sąnaudoms Lietuvos eksportuotojų konkurencingumas blėsta, o kai kuriais atvejais jau prarandamos ir eksporto rinkos.

Deja, spartus pajamų augimas kol kas neatsispindėjo gyventojų finansinio turto statistikoje. Ilgą laiką lietuvių taupymo norma buvo labai žema – beveik visos pajamos buvo skiriamos vartojimui, o ne taupymui. Todėl pagal turimą finansinio turo ir BVP santykį mes esame priešpaskutinėje vietoje ES. Pensijų ir investiciniuose fonduose bei tiesiogiai akcijose ir kituose vertybiniuose popieriuose lietuviai sukaupę tik 17 proc. BVP.  Palyginimui, estai ir latviai – tokio finansinio turto turi apie 25 proc., o švedai – net 170 proc. BVP. Jei kitais metais polinkis vartoti vėl laimės prieš poreikį kaupti ateičiai, galime nusiristi į paskutinę vietą ES.

Lengva priprasti prie kasmet dviženkliais tempais augančio minimalaus ir vidutinio atlyginimo, dar sparčiau didėjančių socialinių išmokų; ypač jei tas nepertraukiamas progresas tęsiasi daugiau nei dešimtmetį. Tačiau negalima įtikėti, kad tai savaiminis ir nesustabdomas procesas. 

Besidairant į lyderius, galima pasimokyti iš tų, kurie užmigo ant laurų ir pasinėrė į dešimtmečius trunkantį dekadansą. Praėjusio dešimtmečio Graikijos agonija iliustruoja kaip nesuvaldyta korupcija, silpnos valstybinės institucijos ir politikų trumparegiškumas gali nuvesti valstybę prie bankroto ribos, milžiniško nedarbo ir skurdo. 

Ne mažiau iškalbinga yra Italijos agonija – senėjanti visuomenė, populizmas, populiacija ir politinis nestabilumas (vien praėjusį dešimtmetį ji turėjo 7 vyriausybes), biurokratija, korupcija, teismų neefektyvumas, silpna švietimo sistema, įšalęs produktyvumo augimas ir kitos problemos atsispindi ir jos ekonominiuose rodikliuose. Prieš tris dešimtmečius Italijos BVP tenkantis vienam gyventojui buvo beveik toks pats kaip Švedijos ir ES vidurkį viršijo 30 procentų. Šiemet jis jau nebesiekia ES vidurkio ir yra tik vos 5 proc. didesnis nei Lietuvos. Vidutinis realus atlyginimas (atsižvelgus į kainų lygį) Italijoje šiuo metu yra mažesnis nei buvo praėjusio dešimtmečio pabaigoje. 

Nepaisant to, kad Estijos BVP per pastaruosius penkerius metus visai nepaaugo, vis dar nemažai galima pasimokyti ne tik iš jos klaidų, bet ir pasiekimų. Estija išlieka pirmoje tarptautiniame mokesčių konkurencingumo indekse, pagal korupcijos suvokimo indeksą lenkia Vokietiją, užnugaryje mus paliko inovacijų reitinguose, įsitvirtino pažangiausių pasaulio valstybių penketuke pagal moksleivių gebėjimus (kol Lietuva trinasi tarp EBPO vidutiniokų ir kol kas opiausias spragas spendė tik… nuleisdama kartelę tiems kam per sunku). 

Net ir džiaugiantis iki šiol pasiektu Lietuvos progresu, reikia pripažinti, kad prasibrauti į konkurencingiausių pasaulio valstybių dešimtuką, kuriame dominuoja Šveicarija, Singapūras ir kai kurios Šiaurės šalys, yra labai nelengva užduotis. Susireikšminti ir užriesti nosį, o ne galvoti kaip išspręsti visas šias problemas, būtų daug kainuosianti klaida. 

Komentaro autorius – „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.

Naujienų agentūros ELTA informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „Naujienų agentūra ELTA“ sutikimo neleidžiama.

ELTA logotipas

Partnerių turinys

„Xiaomi 18 Pro“ serija žengia į naują etapą: profesionali fotografija ir dirbtinio intelekto galimybės

Maistas

Pamirškite raugintus kopūstus: šios dvi daržovės gali tapti nauju jūsų virtuvės atradimu

Aktualijos

Lietuvoje vyks Saugumo savaitė: ugniagesiai gelbėtojai lankys gyventojus ir kvies pasitikrinti saugumo žinias

Aktualijos

Utenos rajono savivaldybės administracija tiesioginiame viešame prekių aukcione parduoda automobilius

Trumpi vaizdo įrašai

NAUJIENOS

Utenoje: Vasaros g., namuose, rastas moters kūnas su smurto žymėmis. Įtariamasis neblaivus (nustatytas 2,43 prom. neblaivumas)…

Aktualijos

Lietuvos ir Latvijos bendrystės šventė

NAUJIENOS

Utenos r.: PK gautas vyro pareiškimas, kad 2026-11-09 apie 22.07 val., bandant prisijungti prie portalo, iš jam priklausančios…

Aktualijos

Skelbiamas kvietimas pildyti pretendento anketas norintiems vykdyti veiklą šiuolaikinio meno erdvėje RAPOLAS

Utenos rajono savivaldybėNaujausia savivaldybės informacija
Visos naujienos →

Utena

112

Turi aukštąjį išsilavinimą? Tapk policijos pareigūnu vos per 4 mėnesius

Aktualijos

Kviečiame Utenos krašto jaunimą dalyvauti renginyje „Išjunk protokolą: jaunimas savivaldybėje!”

Aktualijos

Kalbama ir rašome taisyklingai

Aktualijos

Lietuva ir Latvija rengia pirmąsias bendras praktines gyventojų evakuacijos per valstybės sieną pratybas

Aplinkosauga

Ekologiški pieno produktai kasdien: kaip pasirinkti neišlaidaujant

Aktualijos

Renginiai

Pasauliniu fenomenu tapęs šou pagaliau žengia į Lietuvą – „Iki“ į Lietuvą atveda „MasterChef“

NAUJIENOS

Utenoje: Pramonės g., iškeliant betoninius blokus iš automobilio VOLVO FH 12, sužalotas įmonės darbuotojas

Verslas

„Marytė retail“ antradienį atvėrė žemų kainų parduotuves Kaune ir Utenoje

Aktualijos

Informacija apie viešąjį transportą šventinėmis dienomis

Maistas

Ekologiški pieno produktai kasdien – ką iš jų pasigaminti? Šie pusryčiai sužavės visus

Aktualijos

10-asis Utenos rajono savivaldybės tarybos posėdis

NAUJIENOS

Nemokamas maitinimas mokyklose: nuo 2027 metų siūloma jį skirti ir trečiokams

ELTAELTA rekomenduojaSvarbiausios Lietuvos ir pasaulio naujienos
ELTA.lt →
Šaltinis: ELTA

Krašto žmonės

112

Norėjo sumokėti už elektrą, bet prarado pinigus

Aktualijos

Artėjant vėlinėms

Maistas

Nustebsite, kaip skaniai dera kiauliena ir moliūgas: soti vakarienė visai šeimai už nedidelę kainą

NAUJIENOS

Utenoje: Vyras smurtavo prieš moterį

112

Policijos pareigūno profesija – galimybės rinktis, tobulėti ir augti

Aktualijos

Šią savaitę mokama parama patyrusiems nuostolių dėl tręšiamųjų produktų ir kuro kainų padidėjimo

Aplinkosauga

Ekologiškų pieno produktų gamybos užkulisiai: technologė atskleidžia, ką svarbu žinoti

Sportas ir renginiai

Būstas

Ne visos Vėlinių gėlės atlaikys rudens orus: floristė įspėja, į ką būtina atkreipti dėmesį jas renkantis

Maistas

Ruošiatės ilgajam Vėlinių savaitgaliui? „Iki“ kviečia sutaupyti: perpus pigiau – ne tik kapų žvakės

112

Policija ragina Vėlines pasitikti atsakingai

Aktualijos

„Žaliasis taškas“ kviečia prisijungti prie nemokamų nuotolinių edukacijų ciklo „Žaliasis raštingumas“

112

Moters padėka skirta Visagino pareigūnams

Aktualijos

Miškuose paliktų padangų kaina: nuo žalos aplinkai iki baudų teršėjams

NAUJIENOS

Utenoje: Smėlio g. vyras sukėlė fizinį skausmą moteriai. Vyras sulaikytas

112

Kasdien daugiau nei 20 susidūrimų su žvėrimis: primename apie pavojus rudenį

Aktualijos

Utenos rajono savivaldybės monitoringo 2021–2026 metų programa

Maistas

Kaip atpažinti ekologišką produktą: trys ženklinimo elementai, kuriuos verta žinoti

Sportas

Kultūra

Maistas

Į viršų