Jau šį savaitgalį Lietuva laikrodžius pasuks viena valanda į priekį ir kaip kasmet pereis į vasaros laiką. Įprastai tai ne tik paveikia žmonių savijautą, bet ir atsispindi avaringumo statistikoje. Draudikai tikisi, jog šiemet laikrodžių persukimas gali turėti mažesnę įtaką dėl karantino metu sumažėjusio transporto srauto bei vis griežtėjančių reikalavimų laikytis kuo didesnės socialinės distancijos.
Vienos Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovė pastebi kad po laikrodžių persukimo avaringumas ypač smarkiai išauga, jei laiko keitimas sutampa, pavyzdžiui, su tokiu intensyviu metu kaip Velykos – kaip buvo 2018-aisiais. Tuo tarpu pernai persukus laikrodžius iškart po savaitgalio eismo žalų net sumažėjo.
Įmonės duomenimis, eismo žalų skaičius iškart po laiko pasikeitimo 2018 metais priešvelykinės savaitės pradžioje išaugo net 2 kartus, o 2019 metais smuko penktadaliu.
„Tokia eismo įvykių pokyčių dinamika įrodo, kad ne vien sutrikęs biologinis laikrodis lemia žmonių elgesį. Laikrodžius pasukus valanda į priekį „netenkame“ visos valandos, todėl natūraliai atsiranda daugiau skubėjimo ir streso. Tačiau šie metai bus kitokie jau vien dėl to, kad daug žmonių dirba iš namų, neveikia daugybė traukos taškų: didieji prekybos centrai ir ne pirmo būtinumo prekėmis prekiaujančios parduotuvės, uždarytos mokymo įstaigos, klientų nepriima kavinės ir restoranai, sporto klubai, pramogų vietos. Be to, karantinas tęsis bent iki balandžio vidurio, tad ir priešvelykinė savaitė keliuose turėtų būti rami“, – sako bendrovės Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Pasak jo, net ir apytuščiuose keliuose ar gatvėse neišvengiamai įvyksta eismo įvykių ir „nulinės“ statistikos fiksuoti nesitikima.
„Keliuose dabar yra mažiau į darbą ryte skubančių bei į mokyklas vaikus vežančių gyventojų, rečiau kursuoja ir viešasis transportas. Tačiau nekasdienės gyvenimo sąlygos gali sukelti įtampas kitose vietose: šalia prekybos centrų, vaistinių, kur žmonių patekimas į vidų imamas reguliuoti gerokai griežčiau. Todėl būkite ypatingai atidūs, stenkitės elgtis apdairiai, neskubėti“, – pataria A. Žiukelis.
Neretai į bet kokį pasikeitimą, anot eksperto, yra reaguojama neigiamai. Visai nesvarbu, ar tai būtų persukti laikrodžiai, ar pakeitimai Kelių eismo taisyklėse.
„Nors laiko persukimas nėra naujovė, tai vis tiek yra pokytis, kuris žmonėms, ir taip nerimaujantiems dėl sparčiai plintančio koronaviruso, kelia papildomą psichologinę įtampą – tai visiškai normali reakcija. Negana to, mokslininkų tyrimai taip pat rodo, kad pirmąjį pirmadienį po laiko persukimo, kai esame priversti keltis anksčiau, padaugėja tiek lėtinių ligų paūmėjimų, tiek eismo ir kitų įvykių. Laikrodžio rodyklės pasukimas žmonėms daro visapusišką įtaką, todėl neturėtume nuvertinti jo poveikio“, – pabrėžia jis.
Europos Parlamento Transporto ir turizmo komitetas dar pernai paskelbė, kad 2021 m. laikrodžius persukti gali tekti paskutinįjį kartą. Tačiau dauguma Europos Sąjungos narių vis dar nepritaria rodyklių sukiojimo atsisakymui ir sprendimą turi priimti iki kitų metų pavasario.
Vasaros laiko įvedimo ES tvarkaraštis buvo nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl vasaros laiko susitarimų, siekiant užtikrinti sklandų ES vidaus rinkos veikimą.
Boris Kuzmas
Marketingo ir viešųjų ryšių skyriaus vadovas
AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje
