Po automobilių ardymo per metus iki 50 tūkst. tonų neigiamą rinkos vertę turinčių automobilių atliekų (plastiko, gumos, stiklo, salono apdailos, sėdynių, kilimėlių, alyvos ar padangų) yra tinkami nesutvarkomos, patenka į pamiškes ir kitas atokesnes vietas, teršia aplinką. Už po automobilių ardymo bešeimininkių atliekų sutvarkymą sumoka gyventojai ir tai jiems kainuoja iki 10 mln. eurų per metus.
Kasmet beveik 9 proc. (apie 130 tūkst.) Lietuvoje naudojamų kelių transporto priemonių tampa nebetinkamomis tolesniam naudojimui ir priskiriamos pavojingoms atliekoms, kurias būtina tinkamai sutvarkyti (perdirbti). Net apie 80 proc. visų susidariusių eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) išardo nelegalūs ardytojai, kurie šalina bevertes atliekas į aplinką ar komunalinių atliekų srautą, už kurį turi sumokėti gyventojai.
Pakartotinio naudojimo ir perdirbimo pareigas bei užduotis numato Europos Sąjungos (ES) direktyva, kurios privalo laikytis ir Lietuva. Pagal direktyvą 95 proc. lengvųjų automobilių ir mikroautobusų (M1 ir N1 klasės) ardymo metu susidarančių atliekų per metus turi nukeliauti į pakartotinį naudojimą bei naudojimą, įskaitant perdirbimą, ir tik 5 proc. šių atliekų gali būti teisėtai pašalinama. Valstybės narės turi imtis būtinų priemonių, kad būtų įsteigtos būtinos visų ENTP ir jų naudotų dalių, atsiradusių remonto metu, surinkimo sistemos.
Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) vadovo Vladimiro Jankoit teigimu, LR Atliekų tvarkymo įstatyme numatyta, kad transporto priemonių gamintojai ir importuotojai turi užtikrinti ne mažiau kaip vienos ENTP priėmimo vietos kiekvienoje apskrityje buvimą, t. y. 10 vietų visoje šalyje, ir organizuoti tokiose vietose priimtų ENTP perdavimą tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.
„Dabar transporto priemonių gamintojams ir importuotojams į Lietuvą nustatytos pareigos yra formalaus pobūdžio, nes automobilių gamintojams ir importuotojams ar juos atstovaujančioms licencijuotoms organizacijoms formaliai užtenka turėti 10 ENTP priėmimo vietų Lietuvoje ir užtikrinti (finansuoti) bent vieno jose priimtos ENTP išardymą net neatsižvelgiant į ES Direktyvoje nustatytas užduotis“, – sako V. Jankoit.
Be to, dėl teisinio reglamentavimo spragų nuo 2020 metų situacija ENTP tvarkymo organizavimo rinkoje iš esmės pasikeitė, nes ENTP sektoriaus finansavimas, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 5 kartus, iki 1 euro už vieną vidaus rinkai patiektą transporto priemonę. Automobilių parkas Lietuvoje yra labais senas (vidutinis transporto priemonės amžius viršija 14 metų), į tvarkymą dažnai patenka automobiliai „lavonai“, todėl toks sumenkęs finansavimas net nepadengs tvarkytojams tokių automobilių sutvarkymo sąnaudų.
„Formalus pareigų vykdymas ir penkis kartus sumažėjusi tvarkymo kaina visiškai sugriovė ENTP tvarkymo sistemą (kiekvienoje apskrityje liks tik po vieną ENTP ardymui finansuojamą priėmimo vietą) ir užprogramuoja tiek pat mažesnį šių atliekų sutvarkymą. Maža to, ir iki šiol buvęs finansavimas neužtikrino tinkamo Direktyvos ir visų gamintojų bei importuotojų pareigų vykdymo bei finansavimo tvarkant ENTP, klestėjo nelegalus verslas. Dėl nelygių konkurencinių sąlygų ir legaliai ardantys senas transporto priemones stumiami šalinti atliekas komunalinių atliekų konteineriuose ir neleistinose vietose. Tuo tarpu šešėlyje esantys ardytojai ir toliau atliekas šalins į aplinką ar į komunalinių atliekų srautą, o gyventojams reikės dar daugiau mokėti už teritorijų valymą ir bešeimininkių atliekų sutvarkymą“, – teigia ENTPTA vadovas.
Aplinkos apsaugos instituto (AAI) dar 2018 metų pabaigoje atlikto tyrimo duomenimis, po automobilių ardymo per metus iki 50 tūkst. tonų neigiamą rinkos vertę turinčių atliekų (plastiko, gumos, stiklo, salono apdailos, sėdynių, kilimėlių, alyvos ar padangų) tinkamai nesutvarkomos ir patenka į pamiškes bei kitas atokesnes vietas, teršia aplinką.
Pasak V. Jankoit, už bešeimininkių atliekų sutvarkymą moka savivaldybės, renkančios iš gyventojų mokestį už atliekų sutvarkymą. Sumažėjus finansavimui, nesutvarkytų beverčių automobilių atliekų tik daugės, taigi, už jų sutvarkymą mokės visi gyventojai. AAI tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojams po automobilių ardymo susidarančių beverčių atliekų sutvarkymas nepagrįstai kainuoja iki 10 mln. eurų per metus.
„Gamintojų ir importuotojų asociacija (GIA) neketina apsiriboti formaliu reikalavimų vykdymu ir toliau vykdys ES Direktyvoje transporto priemonių gamintojams ir importuotojams nustatytus reikalavimus tik daug mažesne apimtimi. Šiais metais planuojame organizuoti ir finansuoti ENTP tvarkymo sistemą, kurioje dalyvautų iki 20 ENTP atliekų tvarkytojų“, – sako asociacijos direktorė Veronika Masalienė.
GIA vienija daugiau kaip 1 tūkst. transporto priemonių gamintojų ir importuotojų, per metus Lietuvos rinkai patiekiančių beveik 80 tūkst. transporto priemonių. Asociacijos sukurtoje ENTP tvarkymo sistemoje dalyvaujančių ENTP tvarkytojų skaičius nuolat augo ir 2019 metais jų visoje Lietuvoje buvo 97. Pernai GIA finansavo daugiau kaip 4 tūkst. tonų ENTP surinkimą ir tvarkymą (perdirbimą), organizavo po ENTP ardymo susidarančių neigiamą rinkos vertę turinčių atliekų sutvarkymą.
ENTP ardymo metu susidaro rinkoje vertės neturinčios atliekos, kaip plastiko, gumos, stiklo, salono apdailos, sėdynių, kilimėlių, alyvos ar padangos. Neleistinose vietose atsidūrusioms ir aplinką teršimomis bešeimininkėmis atliekoms privalo pasirūpinti savivaldybės. Metalo turinčios automobilių atliekos, kaip kėbulai, sparnai, akumuliatoriai, amortizatoriai ar filtrai, turi teigiamą rinkos vertę ir už jų pridavimą atliekų tvarkytojams netgi sumokama.
V. Jankoit teigimu, siekiant užkirsti nelegalų transporto priemonių ardymą ir įpareigoti gamintojus ir importuotojus vykdyti pareigas, būtina keisti Atliekų tvarkymo įstatymą. Jis turėtų užtikrinti, kad kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje būtų įsteigta bent jau po vieną ENTP priėmimo vietą (tai reiškia, kad turėtų būti mažiausiai 60 vietų visoje Lietuvoje), o transporto priemonių gamintojai ir importuotojai finansuotų visų teisėtai surinktų ir apdorotų ENTP sutvarkymą.
Virginija Žygienė
Viešųjų ryšių vadovė
Gamintojų ir importuotojų asociacija (GIA)
VŠĮ Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija (EGIO)
