Aukštas kraujospūdis – vienas dažniausių Lietuvos gyventojus varginančių sveikatos sutrikimų. Gegužės 17-ąją, minint Pasaulinę hipertenzijos dieną, siekiama atkreipti ne tik ja sergančių, bet ir sveikų žmonių dėmesį – laikantis kelių paprastų kasdienių taisyklių, šios ligos galima išvengti. Apie hipertenzijos tipus, reguliaraus gydymo ir sveikos gyvensenos svarbą pasakoja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų profesorius, Nefrologijos centro vadovas, Lietuvos hipertenzijos draugijos pirmininkas Marius Miglinas.
Sergu hipertenzija – ar būtina vartoti vaistus?
Profesorius M. Miglinas išskiria du hipertenzijos tipus – pirminę ir antrinę. Pirminė hipertenzija – tai organizmo reakcija į aplinką, neturinti aiškios priežasties ir pasižyminti padidėjusiu kraujo spaudimu. Šio tipo hipertenzija nepagydoma, todėl sergant ja vaistus reikia vartoti nuolat. Antrinė hipertenzija turi aiškiai nustatomą priežastį, tai gali būti, pavyzdžiui, endokrininės ligos, inkstų arterijų susiaurėjimas ir kitos ligos – šio tipo hipertenzija gali būti išgydoma pašalinus ją sukėlusią priežastį.
„Deja, tačiau devyni iš dešimties atvejų tenka būtent pirminei hipertenzijai, kuri turi būti kontroliuojama vaistais, ir tik vienas atvejis – antrinei hipertenzijai. Jeigu žmogui diagnozuojama ši liga, prieš skiriant gydymą svarbu įvertinti jos sudėtingumą, organų taikinių būklę ir atsižvelgti į rizikos veiksnius, tokius kaip rūkymas, padidėjęs cholesterolis, diabetas, nutukimas, padidėjusi šlapimo rūgštis, inkstų ligos, širdies ydos, insultas ir kitos ligos. Svarbu ir tai, ar šeimoje būta ankstyvų širdies ligų atvejų. Jeigu rizika aukšta, vaistai turi būti pradedami vartoti net ir esant nedaug padidėjusiam kraujo spaudimui. Jeigu kitų išvardytų rizikos veiksnių nėra daug, pirmiausia rekomenduojama 3–6 mėnesius laikytis sveikos gyvensenos principų ir stebėti savijautą. Jei to nepakanka, skiriami vaistai“, – apie tai, kada reikia vartoti vaistus, pasakoja profesorius.Sveika gyvensena – neatsiejama geros savijautos dalis
Gydytojas pastebi, kad ne mažiau negu gydymas medikamentais yra svarbi ir sveika gyvensena – tai būtinas elementas visiems, norintiems išvengti šios ligos, taip pat siekiantiems ją suvaldyti.
„Yra keletas pagrindinių žingsnių, kurių privalu laikytis norint išlikti sveikam. Pirmasis – riboti suvartojamą druskos kiekį. Jos per dieną rekomenduojama suvartoti ne daugiau kaip arbatinį šaukštelį, tačiau svarbu nepamiršti, kad apie du trečdalius druskos dienos normos slepiasi jau pagamintuose produktuose, pavyzdžiui, duonoje, sausainiuose, rūkytuose mėsos gaminiuose ir kitur. Taip pat labai svarbu riboti suvartojamo alkoholio kiekį, valgyti kuo daugiau šviežių vaisių ir daržovių, riešutų, ypač migdolų, vartoti alyvuogių aliejų ir pieno produktus. Dar vienas ypač svarbus rizikos veiksnys – rūkymas. Šio žalingo įpročio privalu atsisakyti visiems, o ypač vartojantiems vaistus“, – apie esminius sveikos gyvensenos žingsnius kalba M. Miglinas.
Profesorius priduria, kad naudinga organizmo atsargas papildyti ir tokiais elementais, kaip kalis ir magnis, taip pat reikia nepamiršti fizinio aktyvumo. Jis toks pat veiksmingas kovojant su liga, kaip vaistai. „Fizinis aktyvumas padeda sumažinti kraujospūdį, taip pat išvengti nutukimo. Ypač svarbu atsikratyti pilvo srityje besikaupiančių riebalų, taip pat sekti ir kontroliuoti viso kūno svorį. Fiziškai aktyvūs turime būti bent pusvalandį per dieną, jeigu ne kasdien, tai bent penkias dienas per savaitę“, – judėjimo naudą pabrėžia profesorius.
Hipertenzija ir padidėjęs cholesterolis – susiję
Lietuvos hipertenzijos draugijos pirmininkas M. Miglinas pasakoja, kad dažnai žmones, besiskundžiančius padidėjusiu kraujospūdžiu, kamuoja ir aukšto cholesterolio problema. „Lietuvoje jau daug metų vyksta širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, kurios metu ištirta šimtai tūkstančių pacientų ir nustatytas hipertenzijos ir padidėjusio cholesterolio ryšys. Padidėjęs kraujospūdis ir padidėjęs cholesterolis – tai du pagrindiniai rizikos veiksniai, stiprinantys vienas kito poveikį ir gerokai daugiau negu du kartus didinantys riziką susirgti šiomis ligomis“, – hipertenzijos ir padidėjusio cholesterolio sąsają akcentuoja gydytojas.
Specialistas pabrėžia ir statinų – vaistų, skirtų padidėjusiam cholesteroliui mažinti – svarbą. Pasak jo, sergantiems hipertenzija ir turintiems aukštą cholesterolį daugeliu atvejų rekomenduojama vartoti vaistus hipertenzijai mažinti kartu su statinais, nes taip galima pasiekti gerokai efektyvesnių gydymo rezultatų ir apsaugoti vidaus organus, tokius kaip smegenys ir inkstai. Jau yra vaistų, vadinamųjų politablečių, į kurių sudėtį įeina vienas ar du antihipertenziniai vaistai ir statinas.
Padidėjęs spaudimas – reikšmingas rodiklis, į kurį nevalia numoti ranka
M. Miglinas teigia, kad padidėjęs kraujo spaudimas yra labai dažna problema – Lietuvoje ir visoje Vidurio Rytų Europoje hipertenzija serga vienas iš dviejų vidutinio amžiaus žmonių.
„Pasaulinė hipertenzijos diena – puiki proga atkreipti ne tik sergančių hipertenzija dėmesį, bet ir tų, kurie galbūt nė neįtaria, kad jų spaudimas yra padidėjęs. Nevalia padidėjusio spaudimo laikyti nieko nereiškiančiu rodikliu – šią problemą tikrai galima įveikti, svarbu stebėti save ir reguliariai lankytis pas šeimos gydytoją. Ši liga kamuoja vis jaunesnio amžiaus žmones, paauglius, tad hipertenziją labai svarbu diagnozuoti laiku, o per vėlai pastebėjus ligą, didėja rizika išsivystyti infarktui, smegenų insultui, taip pat pažeidžiami organai taikiniai. Svarbu apie tai kalbėti, šeimos gydytojai turėtų informuoti žmones, kad galima įveikti šią riziką, sumažinus jos veiksnius“, – laiku nustatomos diagnozės svarbą pabrėžia gydytojas.
Profesorius primena, kad hipertenziją būtina tinkamai gydyti ir net gerai jaučiantis nenutraukti vaistų vartojimo. „Pagrindinė klaida, kurią daro daugelis žmonių – pasijutę geriau, jie nutraukia vaistų vartojimą. Tai yra netinkamas žingsnis, nes gera savijauta yra vaistų veiksmingumo įrodymas, o ne sutapimas. Taip pat labai svarbu reguliariai – keletą kartų per savaitę – matuoti spaudimą. Tik taip galima suvaldyti ligą, o to nedarant, galimos komplikacijos, tokios kaip miokardo infarktas, insultas ar inkstų pažeidimas. Blogėjančią būklę gali išduoti tokie požymiai, kaip galvos svaigimas, skausmas, oro trūkumas, dažnesnis šlapinimasis, patinę paakiai ir kitokie nemalonūs pojūčiai“, – patarimais dalijasi Santaros klinikų profesorius, Nefrologijos centro vadovas M. Miglinas.
