Ekonomistai apie pasikeitusią finansinę gyventojų padėtį: į nugarą alsuoja nepriteklius

80

COVID-19 pandemija pasaulyje ir Lietuvoje sunkina gyventojų ekonominę padėtį. Remiantis visuomenės nuomonės tyrimų agentūros „Baltijos tyrimai“ apklausos duomenimis, pusė pilnamečių Lietuvos gyventojų savo finansinę padėtį iki paskelbtos pandemijos vertino palankiai, tačiau šiuo metu kreivė leidžiasi žemyn. Ekonomistai tikina, kad norint kuo mažiau nukentėti nuo karantino sukeltų finansinių nesklandumų, būtina atsižvelgti į finansų planavimo bei atsakingo skolinimosi svarbą.

Vasario-kovo mėnesiais atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog pusė šalies gyventojų – 50 proc. – teigiamai vertino savo finansinę padėtį. Apklaustieji pažymėjo, kad turi pinigų įvairioms išlaidoms, laisvalaikio pramogoms ir netgi gali atsidėti taupymui. Iki karantino taip dažniau atsakė vyrai, nei moterys, jaunesni nei 50 metų amžiaus respondentai bei didmiesčių gyventojai, asmenys su aukštuoju išsilavinimu ir didesnėmis nei vidutinėmis pajamomis per mėnesį – nuo 1200 eurų.

 

Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos katedros lektorius Justinas Kisieliauskas tikina, kad prasidėjus pandemijai, keitėsi tiek gyventojų finansinė padėtis, tiek ir supratimas apie finansų valdymą, nes kurį laiką didelė dalis piliečių buvo linkę neatsižvelgti į galimus netikėtus finansinius iššūkius.

„Vertinant ekonominio pakilimo, kurį išgyvenome, euforiją, buvo galima pervertinti savo galimybes. Dabartinė situacija rodo, kad kas trečias šalies gyventojas iš savų santaupų neišgyventų mėnesio, kai „juodos dienos“ saugus rezervas turėtų padėti išgyventi bent 3 mėnesius. Kritinės situacijos, kai į nugarą alsuoja realus nepriteklius, leidžia persvarstyti kas yra „palanki“ ekonominė padėtis ir paklausti – ar padarėme viską, kad ją susikurtume“, – aiškina ekonomikos ekspertas.

Netylant kalboms apie artėjančią ekonominę krizę, kuomet šalyje jau vyrauja iki 11,1 proc. padidėjęs nedarbas, J. Kisieliauskas siūlo atsižvelgti į savo būtiniausius poreikius, kad situacijai pasunkėjus dar labiau, būtų galima kuo ilgiau išlaikyti kiek įmanoma stabilesnę finansinę padėtį.

„Kalbant apie pasiruošimą krizei, norisi paskatinti blaiviai įvertinti bei optimizuoti pirkinių krepšelį. Galbūt jame vis dar yra pirkinių, kurių galima atsisakyti. Ekonominio augimo euforija įsuka į nepasotinamą vartotojiškumą, tuo tarpu karantino laikotarpis gali būti tinkamas metas permąstyti, ko labiausiai reikia. Tokiais momentais skatinama atidėti ne pirmo būtinumo pirkinius, itin naudinga domėtis įvairiais išlaidų mažinimo būdais, sėkmingomis taupymo istorijomis“, – aiškina J. Kisieliauskas.

Ekonomistas atkreipia dėmesį, jog pažvelgus į internetinių paieškų duomenis, šiuo laikotarpiu pastebimas net ir ieškotinų raktažodžių pokytis: žmonės domisi ne tik darbo pasiūlymais, įvairiomis išmokomis, bet ir vartojimo kreditų bendrovių paslaugomis.

Kreditus dalinančios bendrovės direktorė Giedrė Štuopė teigia, kad karantino metu didesnio klientų srauto nei įprastai nepastebima, tačiau išties yra juntami pasikeitę gyventojų vartojimo įpročiai.

„Vertinant mūsų klientus pastebime, kad gyventojai nuo karantino pradžios dažniau skolinosi ne trumpalaikėms pramogoms, o ilgai tarnausiančioms investicijoms: būsto remontui, buitinės technikos atnaujinimui, net verslo finansavimui. Visgi, reikia pripažinti ir faktą, kad nors ir labai nedidelė dalis – vos 10 proc., tačiau buvo besiskolinančių ir būtiniausioms pragyvenimo reikmėms: maistui, būstui išlaikyti, vaistams. Tai siejama su laikinu pajamų sumažėjimu“, – aiškina finansų ekspertė G. Štuopė.