Nors dažniausiai su gamtos stichijomis ir audromis susiduriame vasarą, visgi sinoptikai pastebi, jog ekstremalūs gamtos reiškiniai dažnėja bei stiprėja ir kitais metų laikais. Puikus to pavyzdys – praėjęs savaitgalis, kai gūsingas vėjas Lietuvoje vartė medžius, liūtis tvindė rūsius, daugybę žmonių paliko be elektros, o iš dangaus kritę ledėkai apgadino automobilius bei kitą turtą. Specialistai perspėja, kad panašių audrų galime sulaukti ir artimiausioje ateityje bei primena, kaip apsaugoti savo turtą.
Draudimo bendrovės ERGO duomenimis, praėjusį savaitgalį praūžusi audra, vertinant pagal žalų skaičių, nors ir nebuvo didžiausia, tačiau pridarė nemažai žalos – jau užfiksuota 100 šios gamtos stichijos padarytos žalos gyventojų turtui ir automobiliams. Visgi, kaip pastebi ERGO žalų administravimo departamento vadovas Baltijos šalyse Gytis Matiukas, nuostolių gali būti ir gerokai daugiau.
„Dalis draudžiamųjų įvykių užfiksuojama praėjus kuriam laikui po audros, ypač kai žala padaryta ne gyvenamosioms patalpoms, pavyzdžiui, pavėsinėms ir šiltnamiams ar vasarnamiams, kuriuose atvėsus orams lankomės gerokai rečiau. Visgi, jei apie patirtą žalą sužinoma ne iškart, apie ją būtina pranešti per tris kalendorines dienas po įvykio, tad praslinkus audrai reikėtų kuo greičiau atidžiai apžiūrėti savo turtą“, – akcentuoja specialistas.
Jis pastebi, kad vis dažniau audros ir kiti ekstremalūs gamtos reiškiniai fiksuojami ne tik vasarą. Gamtos stichijos pridaro žalų ir kitais metų laikais, todėl, pasak jo, gyventojai turėtų būti itin budrūs ir laiku pasirūpinti prevencija.
Daugumos žalų galima išvengti – kaip?
„Svarbu nuolat rūpintis gyvenamųjų ir ūkinių pastatų, pavėsinių bei šiltnamių konstrukcijų būkle, nuolat ją stebėti. Taip pat būtina tikrinti ar neatsirado pavojingų įtrūkimų, ar juose nesikaupia drėgmė – audros metu tai gali tapti silpnąja pastato vieta. Taip pat patariama laikas nuo laiko apžiūrėti šalia pastatų augančius medžius, įvertinti, ar audros metu jie gali lūžti ir užkristi ant konstrukcijų – namo stogo, pavėsinės, šiltnamio ar tiesiog tvoros“, – pataria G. Matiukas.
Specialistas akcentuoja, jog nuolatinė priežiūra bei valymas nuo ten besikaupiančių nešvarumų reikalingas ir drenažo sistemai bei lietvamzdžiams – nenubėgant lietaus vandeniui žemiau esantys garažai ar rūsiai gali kaipmat atsidurti po vandeniu.
„Gyvenant individualiame name taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, ar tvarkingai įrengtas žaibolaidis. Jau artėjant audrai itin svarbiais tampa ir nedideli kieme esantys daiktai – gėlių vazonai, sodo stalai ir kėdės, batutai, kuriuos gali nuversti ar nunešti vėjas. Dalies žalų tikrai galima išvengti pasirūpinus prevencija iš anksto“, – pataria G. Matiukas.
Keliaujant reikalingas ypatingas atsargumas
Kaip rodo ERGO duomenys, dėl gamtos stichijų dažnai nukenčia ir transporto priemonės. G. Matiukas akcentuoja, kad šiemet per pirmą pusmetį užfiksuota 40 gamtos stichijų sukeltų žalų transporto priemonėms, vidutinė išmoka siekė daugiau nei 800 eurų. Tokių žalų skaičius linkęs augti artėjant žiemai – automobilius apgadina iš dangaus krentantys krušos ledėkai, skandina padidėjęs kritulių kiekis. Kartais gamtos stichijos būna labai netikėtos ir didžiulės – pernai užfiksuotas net 281 atvejis, kai žalą transporto priemonėms padarė ekstremalūs klimato reiškiniai, o vidutinė išmoka siekė 1,5 tūkst. eurų.
„Nuo krušos apsaugos automobilio įvarymas į patalpą su stogu, garažą ar požeminę stovėjimo aikštelę. Kalbant apie pastarąsias, reikėtų įvertinti, ar jos nėra pernelyg žemai ir jose nesikaups vanduo liūties metu. Artėjant audrai būtina apžiūrėti, ar aplink transporto priemonę nėra ją galinčių apgadinti medžių ar lengvų daiktų, kuriuos galėtų pakelti vėjo gūsiai. Jei audros ar liūties metu tenka keliauti, patariama sumažinti greitį, jei itin stipriai lyja – sustoti šalikelėje ir įjungti avarines šviesas. Taip pat reikėtų nemėginti važiuoti per didesnes vandens sankaupas ar užsemtas teritorijas, nes taip galima kliudyti ir pažeisti transporto priemonės dugną. Noras sutaupyti laiko kartais gali baigtis didžiuliais nemalonumais“, – pataria ERGO atstovas.
Jolanta Karpuškienė
ERGO komunikacijos projektų vadovė
