Variklio aušinimo skystiys: kodėl netinka vanduo?

Aušinimo skystis yra vienas svarbiausių automobilio skysčių – be jo automobilio eksploatavimas būtų neįmanomas. Geras aušinimo skystis pasižymėti bent keletu svarbių savybių, viena jų – aušinimo sistemoje esančių elementų apsauga nuo korozijos pažeidimų. Ekspertai dalijasi įžvalgomis apie naujausios kartos aušinimo skysčius ir pataria, kaip užkirsti kelią korozijai.

„Veikiantis vidaus degimo variklis pagamina daug energijos, tačiau tik nedidelė jos dalis, apie 35 proc., paverčiama energija, kuri išjudina transporto priemonę. Likusi dalis yra šiluma, kurią reikia sumaniai išsklaidyti, kad variklis neužsikurtų. Už tai atsakinga aušinimo sistema, kurioje naudojami specialiai paruošti aušinimo skysčiai, užtikrinantys tinkamus temperatūros parametrus. Dažniausiai jie ruošiami iš vandens ir glikolių. Pasirinkus tinkamas tirpalo proporcijas, gauname maždaug –37 °C užšalimo temperatūrą ir maždaug 108 °C virimo temperatūrą“, – apie aušinimo skysčio svarbą pasakoja automobilių priežiūros specialistas Marius Bagdonavičius.

 

Pasak eksperto, aušinimo sistemoje naudojami būtent specialūs aušinimo skysčiai, o ne vanduo, nors ir pastarasis pasižymi puikiomis šilumos išsklaidymo savybėmis.

 

„Taip yra todėl, kad vanduo turi per aukštą užšalimo temperatūrą (0 °C), per žemą virimo temperatūrą (jau 100 °C) ir sukelia koroziją. Korozija – tai metalų irimas dėl fizikinės ir cheminės sąveikos su aplinka, kai metalas pereina į oksiduotą būklę ir praranda jam būdingas savybes. Tipiškiausia korozija – geležies rūdijimas. Norint išvengti aušinimo sistemos pažeidimų, itin svarbu antikorozinių priedų, kitaip dar vadinamų korozijos inhibitoriais, kiekis ir kokybė aušinimo skystyje“, – aiškina M. Bagdonavičius.

Pasak ekspertų, moderniausiuose ir technologiškai pažangiausiuose aušinimo skysčiuose yra naudojamos organinių priedų technologijos, kitaip, specialūs organiniai korozijos inhibitoriai (OAT). Pastarieji vertinami dėl jų ilgaamžiškumo, geresnio aušinimo ir galimybės išvengti nuosėdų, galinčių sudaryti kamščius.

 

„Šių inhibitorių selektyvus ir vietinis veikimas turi milžiniškų privalumų. Pagrindinis iš jų – gerokai pailgėja OAT skysčių eksploatavimo laikas, t.y., 5–6 metai arba 250 000 km keleivinėms transporto priemonėms ir 650 000 km sunkvežimiams. Štai kodėl šios klasės organiniai skysčiai žymimi kaip ilgaamžiai. Palyginus su įprastinėmis technologijomis, aušinimo sistemos apsauga nuo korozijos yra 2–3 kartus ilgesnė. Svarbu ir tai, kad skysčiai, kurių sudėtyje yra OAT, nesudaro pasyvaus sluoksnio, kuris pablogina šilumos perdavimą. Be to, organiniai inhibitoriai nesuyra esant staigiems temperatūros šuoliams ir nenusėda nuosėdų pavidalu, kurios galėtų užkimšti radiatorių kanalus“, – naujos kartos apsaugos privalumus vardija Andrzejus Husiatynskis, „TotalEnergies“ techninio skyriaus vadovas.

 

Pasak eksperto, jeigu naudojamas koncentratas, ji reikėtų skiesti vandeniu nesibaiminant dėl neigiamo poveikio korozijai, nes ją blokuoja tie patys organiniai inhibitoriai: „Organinių inhibitorių veikimas grįstas Fe2+ katijonų deaktyvavimo poveikiu inhibitoriaus molekulėmis, kurios veikia lokaliai, selektyviai, būtent ten, kur jų reikia. Taip korozijos reakcija iš esmės užblokuojama“, – pataria „TotalEnergies“ ekspertas.

Pasak A. Husiatynskio, šia technologija paremti skysčiai atitinka tiek naujausių variklių reikalavimus, tiek idealiai tinka klasikiniams ir senoviniams automobiliams: „Dėl savo antikorozinių savybių jie puikiai veikia senose aušinimo sistemose, kuriose naudotos tokios medžiagos kaip ketus ir plienas. Aukščiausios kokybės glikoliai apsaugo nuo užšalimo, o organiniai korozijos inhibitoriai (OAT) ilgus metus palaiko puikią aušinimo sistemų būklę“.

 

Vairuotojams, turintiems transporto priemonių, kurioms jau 20–30 metų, ekspertas pataria kuo greičiau pereiti prie naujos technologijos skysčių, kurie padėtų veiksmingiau sustabdyti korozijos procesą: „Šiuo atžvilgiu nėra jokių problemų dėl suderinamumo su sandarikliais ar tokiomis medžiagomis kaip ketus ar plienas. Svarbiausia, pereinant nuo senojo skysčio prie naujojo, išplauti sistemą nuo nešvarumų, nuosėdų ir senojo skysčio likučių. O pradėjus naudoti naująjį, laikytis aušinimo skysčio gamintojo rekomendacijų dėl jo keitimo, nes laikui bėgant antikoroziniai priedai praranda savo savybes“, – patarimais dalijasi „TotalEnergies“ ekspertas.