Pirmokas – tai žmogus, kurio gyvenime padaugėja tiek atsakomybės, tiek ir savarankiškumo. Kokį vaidmenį šiuo gyvenimo etapu turėtų suvaidinti telefonai ir kompiuteriai? Patarimais ir įžvalgomis dalijasi ugdymo ir skaitmeninės įrangos žinovės.
Valdyti įrenginį ir juo naudotis atsakingai – ne tas pats
Pasak Karalienės Mortos pradinės mokyklos ugdymo vadovės Gabrielės Kaupaitės, nėra vieno teisingo atsakymo, kada vaikui reikėtų nupirkti pirmąjį asmeninį telefoną ar kompiuterį, nes kiekvienas vaikas – unikalus. Svarbu palaukti, kol vaikas bus tam pasiruošęs ir gebės atsakingai naudotis šiais prietaisais, o ne tik gebės juos valdyti.
„Tikriausiai daugelis vos penkerių metų vaikų kuo puikiausiai gali žiūrėti filmukus bei žaisti įvairius žaidimus skaitmeniniuose įrenginiuose. Todėl kiekvienai šeimai, prieš duodant vaikui mobilųjį telefoną, svarbu įvertinti ir vaiko pasirengimą, ir savo šeimos kontekstą. Jeigu vaikas savarankiškai keliauja į ir iš mokyklos, natūralu, kad mobilusis telefonas gali tapti puikiu pagalbininku, pavyzdžiui, pasitikrinant autobuso grafiką ar pasiklydus saugiai pareiti namo, naudojantis navigacija“, – sako G. Kaupaitė.
Jos nuomone, 9–10 metų amžius vaikas jau tikrai gali būti pasiruošęs atsakingai naudotis tokiais prietaisais. Tačiau reikėtų prisiminti, kad nepaisant to, kokio amžiaus vaikui duodamas kompiuteris ar mobilusis telefonas, tėvų vaidmuo išlieka nepakeičiamas. Svarbu įvertinti, ar vaikas supranta saugaus interneto taisykles, ar moka atskirti realų gyvenimą nuo virtualaus ir ar gali valdyti laiką, praleidžiamą prie ekranų.
„Kai vaikas pradeda lankyti mokyklą, kompiuteris gali būti reikalingas atliekant namų darbus ir bendraujant su mokytojais. Telefonas taip pat gali būti naudingas, jei vaikas po pamokų lanko daug būrelių ir tėvai nori su juo lengvai susisiekti. Jei vaikas dar nelanko pradinės mokyklos arba pradėjo pirmuosius metus priešmokyklinėje klasėje, kompiuteris ir telefonas gali būti daugiau pramoga nei būtinybė. Tačiau ribotą laiką jie gali būti naudojami lavinimosi tikslais, pavyzdžiui, žaisti edukacinius žaidimus ar žiūrėti ugdančius vaizdo įrašus“, – sako ugdymo ekspertė.
Jos manymu, pradinukams geriausia parinkti paprastus telefonus su ribotomis funkcijomis, pavyzdžiui, skambučiais, žinutėmis, vaizdo kamera, keletu aktualių programėlių. Jei telefonas turi daugiau funkcijų, svarbu aptarti naudojimosi juo laiko limitus ir parsisiųsti tai padaryti padedančiais programėles. Juk daug paprasčiau pridėti po vieną ar keletą privalumų ateityje, nei juos nuolat riboti.
Alternatyva – išmanusis laikrodis ir planšetinis kompiuteris
„Verta apsvarstyti, ar pirmasis vaiko telefonas turi būti naujausias ir geriausias įrenginys. Išmanieji telefonai turi be galo daug funkcijų, kurios vaikams neaktualios, gali blaškyti vaiko dėmesį ir sukelti priklausomybę. Be to, naudojantis jais galima pasiekti tokio turinio, kuris nėra tinkamas vaikams“, – pastebi G. Kaupaitė.
Renkantis pirmąjį kompiuterį ji siūlo atkreipti dėmesį į planšetinius: šie kompiuteriai gali būti geras pasirinkimas mažiems vaikams, nes jie yra lengvi ir patogūs naudoti. Pedagogė taip pat pastebi, kad mažiems vaikams gali būti sunku naudotis kompiuteriu su suaugusiems tinkama klaviatūra – geriau rinktis kompiuterį su didesniais klavišais, patogia forma.
„Dažnai tėvai nusprendžia, jog pirmokui dar per anksti naudotis telefonu, tačiau jau būna atsiradęs poreikis per atstumą palaikyti ryšį su savo atžala. Šiuos poreikius tenkina bene labiausiai vaikiškam amžiui tinkami įrenginiai – išmanieji laikrodžiai. Juo mažieji gali susisiekti su artimaisiais, o tėvai – stebėti vaikų buvimo vietą“, – sako „Tele2“ įrangos pardavimų vadovė Laura Saulėnaitė-Laukienė.
Įrangos žinovės patarimai, renkantis telefoną ar kompiuterį pirmokui
- Telefono modelis, turintis tą pačią operacinę sistemą, kaip ir tėvų telefonuose. Tai padėtų paprasčiau įrenginius suderinti tarpusavyje bei paaiškinti vaikui, kaip naudotis telefonu.
- Patogumas laikyti rankoje. Geriausia, jei telefoną rinktumėte „gyvai“ ir drauge su vaiku – tam, kad įrenginį jis galėtų „pasimatuoti“ savo delne ir pats jį išmėginti.
- Vidinė atmintis. Vaikai linkę naudoti daugybę skirtingų programėlių, telefone žaisti įvairius žaidimus, dažniau fotografuoti ir filmuoti, todėl pravers ir didesnė telefono vidinė atmintis (nuo 128 GB).
- Telefono apsauga. Patartina įsigyti ekrano stikliuką ir dėklą. Pastarasis taps dar ir smagia stiliaus detale. Perkant kiek brangesnį telefoną, verta pasirūpinti įrenginio draudimu – pirmųjų klasių mokiniai, nepaisant dėklų ir apsauginių stiklų, vis tiek dažnai sudaužo telefonus.
- Vaiko saugumas. Vaiko saugumą internete naudojantis telefonu užtikrinsite sukūrę ir pridėję jį prie bendros šeimos paskyros. Kitas efektyvus saugumo įrankis – tinklo lygmeniu įdiegta interneto apsauga. Ji suteikia tėvams galimybę blokuoti netinkamą turinį, jai nereikia diegti specialių programėlių, ji veikia tiek telefonuose, tiek kompiuteriuose ir maršrutizatoriuose.
- Kompiuterio ekrano dydis ir klaviatūra. Dauguma pirmokų kompiuterius naudoja tik namuose. Jei nėra galimybių pastatyti monitoriaus, rinkitės nešiojamąjį kompiuterį su didesniu ekranu. Įprasti 15–16 colių įstrižainės ekranai yra tinkami, tačiau dar geriau 17 colių ekranus su mėlynos spalvos spektro slopinimu – tai padės mažiau varginti pirmoko akis. Pilna klaviatūra su skaičiais ir atskira pelė stipriai prisidės prie patogesnės darbo aplinkos užtikrinimo.
- Operatyvinė ir vidinė atmintis. Rinkitės bent jau „Intel Core I3“ arba „AMD Ryzen 3“ serijos procesorių su bent jau 8 GB RAM operatyvine atmintimi – tiek tikrai pakankama sklandžiam pirmoko darbui kompiuteriu. Šiandien dauguma programų ir paslaugų, tokių kaip debesų saugyklos, lengvai prieinamos internetu, tad vaikams užtenka 256 GB SSD disko vidinės atminties įvairių failų, žaidimų ar programų saugojimui.
Karalienės Mortos pradinės mokyklos ugdymo vadovė G. Kaupaitė pabrėžia, kad vis dėlto svarbiausia yra ne prietaisas, o tai, kaip juo naudojamasi. „Tėvai turėtų nustatyti aiškias taisykles, kiek laiko vaikas gali praleisti prie ekranų, ir kokį turinį jis gali žiūrėti. Taip pat svarbu reguliariai kalbėtis su vaiku apie saugų interneto naudojimą ir jo pasekmes“, – primena pedagogė.
Kaupti nenaudojamus prietaisus – netvaru
Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas Linas Ivanauskas atkreipia dėmesį, kad pradinių klasių mokiniai yra smalsūs ir pajėgūs suprasti atliekų rūšiavimo svarbą. Todėl jiems derėtų paaiškinti, kur dedami sugedę, nebetinkami naudoti smulkiosios elektronikos prietaisai, kurių nebeapsimoka taisyti, ar panaudotos baterijos. Tam yra skirti specialieji konteineriai prekybos vietose ar kitose įstaigose.
„Nenaudojamų prietaisų kaupimas, galvojant, kad jie dar pravers ar kad jais dar kada nors naudosis vaikai, irgi nėra geras sprendimas. Vadovaujantis atsakingo vartojimo principais, tinkami naudoti prietaisai turėtų būti atiduodami į antras rankas, kol dar nepaseno jų technologijos, arba, jei nebetinkami – šalinami specialiajame atliekų surinkimo tinkle. Iš ten jie patektų pas įgaliotus perdirbėjus ir taptų žaliava naujiems gaminiams“, – aiškina L. Ivanauskas.
Apie Elektronikos platintojų asociaciją (EPA)
Elektronikos platintojų asociacija yra didžiausia šalyje licencijuota kolektyvaus elektros ir elektronikos įrangos atliekų tvarkymo organizavimo organizacija. Ji vienija kelis šimtus tarptautinių ir nacionalinių elektros ir elektronikos įrangos gamintojų bei importuotojų, tarp kurių – žinomiausi pasauliniai elektronikos gamintojai, pvz., „Bosch“, „Siemens“, „Whirlpool“ ir kt. EPA savo veiklą organizuoja ir atliekų surinkimą finansuoja visos šalies mastu.
