Taisyti prietaisus ar jų netaisyti: įvardijo tris pagrindines baimes

Jei staiga sugedo indaplovė, skalbyklė ar kavos aparatas, tai gali sugadinti ūpą net ir giedrą dieną. Planuose – krūva asmeninių ir profesinių reikalų, tad papildomi klausimai tiesiog nebetelpa galvoje. Mintis apie galimybę taisyti kartais prilygsta egzaminui, bet ir naujo prietaiso paieškos perspektyva nelabai džiugina. Juk viskam reikia ir laiko, ir lėšų. Galimybė remontuoti neretai baugina: ar apsimoka? Buitinės technikos remonto meistrai įvardija baimes: daugelis jų neturi rimto pagrindo. Tiesiog reikėtų žinoti keletą svarbių taisyklių.

 Atsarginių dalių yra, o paskatų trūksta

 „Dar 2021 metais ES gamintojams įsigaliojo reikalavimas užtikrinti buitinės elektronikos įrangos taisymą, ne mažiau kaip 7–10 metų tiekiant taisytojams atsargines dalis po paskutinės gaminio išleidimo į rinką datos. Tai užtikrina teisę taisyti ir yra svarbi sąlyga mažinant elektronikos atliekų kiekius, kurie, palyginti su kitų rūšių atliekomis, auga sparčiausiai. Jau ne pirmas dešimtmetis mūsų asociacija ragina taisyti prietaisus, kai jų remontas neviršija 50 proc. naujo prietaiso kainos, tačiau kai kurie žmonės atranda įvairiausių motyvų atsisakyti senų ir vietoje jų įsigyti naujus daiktus“, –  sako Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovė Laura Jurevičienė.

Ji taip pat džiaugiasi, kad prietaisų taisymas vis dažniau vertinamas kaip tvarumo pasirinkimas. Be to, kaip neseniai atskleidė ir EPA inicijuotas tyrimas, beveik pusė šalies Lietuvos gyventojų renkasi įsigyti naudotus prietaisus, kartais juos vertindami netgi labiau nei naujus. Jau atsiranda ir įmonių, kurios įsigyja naudotus prietaisus juos pataiso ir parduoda noriai juos įsigyjančioms įmonėms. Anot L. Jurevičienės, jei Lietuva pasektų šalių, kuriose taisymas skatinamas mokestinėmis lengvatomis, pavyzdžiu, ledai dar labiau pajudėtų.

Stiprėjantis taisančiųjų motyvas – tai yra ekologiška

Vilniuje ir Kaune žinomos buitinės technikos taisymo įmonės „Salvata“ serviso darbų vadovas Ernestas Ščerban reikšmingų gyventojų elgsenos permainų, renkantis taisyti ar netaisyti prietaisus, kol kas nemato. Taisančio buitinę techniką užsakovo portretas pastaruosius metus išlieka panašus. Pagal absoliučius demografinius rodiklius dažniausias „Salvata“ serviso klientas yra 35–45 metų vyras. Kita aktyviausia grupė – tokio paties amžiaus moterys, jos sudaro 40–45 proc. visų įmonės klientų.

„Manau, žmonės yra pasidaliję į dvi pagrindines stovyklas. Vieni įsitikinę, kad taisyti neverta, kai buitinė technika ir elektronika taip lengvai prieinama ir sąlyginai nebrangi, bet sykiu ir trumpaamžė. Kiti supranta, kad remontas dažniausiai yra dar paprastesnis ir greičiau prieinamas sprendimas. Pavyzdžiui, iš mūsų serviso išsikviesti meistrą dėl sugedusios integruojamos indaplovės galima tą pačią dieną. Pataisyti prietaisą beveik visada pavyksta jau pirmo vizito metu. Dėl remonto kokybės klientas gali būti tikras, nes remonto darbams suteikiama garantija iki 24 mėnesių, kaip naujam prietaisui“, – pasakoja E. Ščerban.

Vis dėlto jis mato ir trečiąją bei, ko gera, sparčiausiai augančią žmonių grupę – tuos, kuriems rūpi ekologija. „Tokie klientai renkasi net ekonomiškai nenaudingą remontą – vien tvarumo sumetimais. Jie tiesiog nori, kad aplinka būtų mažiau teršiama“, – pastebi E. Ščerban.

Kainoms augant taisyti apsimoka

Pasak taisymo įmonės atstovo, taisyti prietaisą naudinga daugeliu atžvilgių. Tas, kuris pasirenka remontuoti, negaišto laiko naujo prietaiso paieškoms, jam nereikia laukti kurjerio, kuris prietaisą pristatys, o vėliau dar meistro, kuris, pavyzdžiui, sumontuos ir prijungs naują indaplovę ar skalbyklę. Toks smulkus ir vidutinis remontas klientui atsieina dažniausiai 10–20 proc. naujo daikto vertės, neįskaitant papildomų išlaidų.

Buitinės technikos taisymo įmonės atstovas neslepia, kad remonto kainos augo, kaip ir visų kitų paslaugų ir prekių, tačiau ne taip sparčiai, kaip didėjo tokios veiklos sąnaudos. „Salvatai“ pavyko išlaikyti panašias remonto kainas, kaip ir prieš porą metų, nors per šį laikotarpį kai kurių paslaugų išlaidų dedamosios augo 2–3 kartus. „Kita vertus, naujos buitinės technikos kainos taip pat sparčiai augo. Tai pirmiausia pasakytina apie aukštesnės klasės įrangą“, – atkreipia dėmesį E. Ščerban.

Jis taip pat pastebi, kad pastaruoju metu šalyje atsirado daugiau remonto paslaugas teikiančių meistrų. Klientams tai – didesnis pasirinkimas ir, tikėtina, galimybė rinktis mažesnę remonto kainą.

„Siekiame tapti dar prieinamesni vartotojams, todėl šiais metais duris atvėrė dar vienas serviso punktas Vilniuje. Dabar klientams esame pasiekiami jau trijose vietose dviejuose miestuose – Vilniuje ir Kaune. Tai labai patogu, kai pakeliui į darbą ar šeštadienį galite užvežti sugedusį kavos aparatą, dulkių siurblį, mikrobangų krosnelę, televizorių ir kitą sugedusį prietaisą. Taip pat plečiame profesionalių meistrų gretas, diegiame specialiai pagal mūsų poreikius kuriamas IT sistemas, tai leidžia ženkliai paspartinti remonto darbus ir pagerinti kliento informavimą“, – pasakoja įmonės serviso darbų vadovas.

Buitinės technikos taisymo įmonės serviso darbų vadovas įvardijo ir pagrindines klientų baimes, renkantis taisyti ar netaisyti prietaisą.

• Pradėjo „byrėti“ ir vis tiek „subyrės“. Dažniausiai vartotojai baiminasi, kad prietaisas, kuris sykį sugedo, jau pradėjo „byrėti” ir procesas yra nesustabdomas: šiandien sugedo viena dalis, rytoj kita ir t. t. Remontuosi, pinigus išleisi, o galiausiai vis tiek teks pirkti naują daiktą. Pasitaiko ir taip, vis dėlto tai greičiau išimtis nei taisyklė. Profesionalus meistras jau pirmo gedimo metu gali bent preliminariai numatyti, kokie gali būti kiti gedimai, jeigu tokių apskritai bus artimiausiu metu. Išklausius žinovo rekomendacijas geriausia ir sprendimą priimti – remontuoti ar pirkti naują. Kasdienė remonto praktika rodo, kad baiminamasi be reikalo, nes genda dažniausiai eksploataciniai elementai, kurių keitimas prietaisams yra numatytas gamintojo. Tokiu atveju meistro pagalba – tarsi automobilio techninė priežiūra, tik atliekama ne periodiškai, sugedus daiktui. Gumos, diržai, siurbliukai, filtrai, kaitinimo elementai ir t. t. – visa tai keičiama nebrangiai ir tiesiog kliento namuose. 
• Nepatikimas meistras – gali apgauti. Taisymo įmonės klientai dažnai pasakoja istorijas apie tai, kaip iš skelbimų ar per pažįstamus kviestas meistras dingdavo su avansu neva tai užsakomoms detalėms įsigyti. Taip pat pasitaiko, kai meistrai neprisiima atsakomybės už remonto broką. Kliento telefono numerį užblokuoja ir pasiekti dažniausiai šių meistrų nepavyksta net ir pasitelkus policijos ar Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbuotojus. Kaip taisyklė, tokiais atvejais savo prietaiso taisymą meistrui patikėjęs asmuo neturi nei paslaugos suteikimo, nei apmokėjimo faktą patvirtinančio dokumento. Tokius meistrus renkamasi su mintimi, kad bus pigiau, bet reikėtų nepamiršti, kad šie pavieniai meistrai konkuruoja vienoje rinkoje su serviso įmonėmis ir klientų pritraukimo kaštai pas visus yra panašiai vienodi, o pritraukiamas srautas skirtingas. Žinoma, tenka pripažinti, kad tarp privačiai besidarbuojančių meistrų yra labai aukštos kvalifikacijos profesionalų, tad profesionalų techniką tikrai galima išsikviesti ir privačiai. Ginčų, nesutarimų ir problemų gali pasitaikyti bet kuriuo atveju – ar tai pasirinkai žinomą įmonę, ar privatų meistrą. Svarbu, kad kliento teises saugotų įstatymas. Kai turite atliktų darbų aktą su oficialiai nurodomu paslaugos teikėju, kvitą ir visa tai, kas priklauso, galite būti ramūs, nes kilus ginčui ar nesutarimams Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nemokamai gina fizinių asmenų interesus.
• Kviesti meistrą į namus yra nepatogu. Kartais manoma, kad tai labai sudėtinga – reikia atsiprašyti iš darbo, tenka neapibrėžtą laiką laukti meistro namuose, reikia išsigryninti pinigus, nes meistrui mokėti galima tik grynais ir t. t. Vis dėlto rinkoje yra labai patogių pasiūlymų, tereikia pasidomėti. Pavyzdžiui, „Salvata“ servisas savo ruožtu siūlo meistrų iškvietimą registruoti bet kuriai savaitės dienai ir patogiu metu nuo 8 iki 22 val. Atvykstame sutartu lauku, valandos intervalo tikslumu. Su visais meistrais raginame atsiskaityti kortele – jie atvyksta su mokėjimo terminalais. Tiems, kam patogiau įrangą pristatyti patiems – laukia trys serviso centrai, dirbantys ir šeštadieniais. Klientams visur rezervuotos parkingo vietos prie pat įėjimo, tad nereikės niekur klaidžioti, ieškotis vietos, kur pastatyti automobilį. Viskas paruošta taip, kad technikos remontas neapkarstų.

EPA projektų vadovė L. Jurevičienė kviečia gyventojus atidžiau įvertinti namuose turimus nenaudojamus elektronikos prietaisus.

„Prisiminkime, kodėl nustojome naudoti prietaisą. Jei nenaudojome ilgiau nei metus, tikėtina, kad jis tikrai mums nereikalingas. Apsvarstykime, ar galime šį prietaisą parduoti, nepamirškime ir dovanojimo galimybės. Suskaičiuokime, ar apsimoka taisyti. Jei tai sugedęs ir bevertis smulkus prietaisas, jį reikėtų išmesti į specialųjį konteinerį. Tokį konteinerį galite rasti kuriame nors prekybos centre, bibliotekoje ar kitoje įstaigoje. Jei tai stambiagabaritės elektronikos atliekos, jas atiduokite įgaliotiems atliekų surinkėjams. EPA šias atliekas iš namų išveža nemokamai. Skambinkite mums telefonu +370 695 55111 arba registruokitės svetainėje – čia rasite ir elektronikos atliekų surinkimo vietų sąrašą“, – primena L. Jurevičienė.

Apie Elektronikos platintojų asociaciją (EPA)

Elektronikos platintojų asociacija  yra didžiausia šalyje licencijuota kolektyvaus elektros ir elektronikos įrangos atliekų tvarkymo organizavimo organizacija. Ji vienija kelis šimtus tarptautinių ir nacionalinių elektros ir elektronikos įrangos gamintojų bei importuotojų, tarp kurių – žinomiausi pasauliniai elektronikos gamintojai, pvz., „Bosch“, „Siemens“, „Whirlpool“ ir kt. EPA savo veiklą organizuoja ir atliekų surinkimą finansuoja visos šalies mastu.