Turėti savo poreikius atitinkančius namus yra daugelio siekiamybė ir tikslas. Tačiau skirtingų žmonių suvokimas apie svajonių namus dažnai skiriasi – ypač, kai kalbama apie skirtingų šalių gyventojus. Darnios miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ NT marketingo ir pardavimų skyriaus vadovė Jurga Vilkenė sako, kad net ir kaimyninėse šalyse būsto pasirinkimo tendencijos gali skirtis. Tai matoma ir analizuojant Baltijos bei Šiaurės šalių gyventojų būsto pasirinkimus.
Sudoku Online: Žaisti sudoku internete
Lietuvių prioritetas – naujos statybos būstas
Vilkenės teigimu, bendraujant su YIT kolegomis kitose šalyse galima susidaryti neblogą vaizdą, kas įsigyjant būstą yra svarbu latviams, estams, suomiams ar, pavyzdžiui, čekams. Nors esama ir tam tikrų panašumų, tačiau taip pat pastebima ir nemažai kiekvienai šaliai būdingų skirtumų.
„Skirtumai išryškėja jau pačiame požiūryje į būstą. Lietuviams neabejotinai yra svarbu įsigyti savo būstą – t. y. turėti jo nuosavybę. Šiuo aspektu lietuviai išsiskiria visos Europos kontekste. Jei Lietuvoje būsto nuosavybę turi apie 90 proc. gyventojų, tai, pavyzdžiui, kaimyninėje Latvijoje – tik 80 proc.. Estijoje ši dalis siekia apie 82 proc.. Žvelgiant į Šiaurės šalis – jose būsto savininkų yra dar mažiau. Pavyzdžiui, Suomijoje jų dalis siekia tik 71 proc.“, – pažymi J. Vilkenė.
Lietuvių noras turėti sau priklausančius namus, anot J. Vilkenės, lemia tai, kad šalies gyventojai rinkdamiesi būstą tam skiria išties daug pastangų ir laiko. „YIT Lietuva“ iniciatyva šiemet sausį tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad 35 proc. lietuvių būsto paieškos trunka iki pusės metų. Dar 15 proc. gyventojų tinkamo būsto paieškoms skiria iki metų laiko.
„Kartu lietuviai itin didelį dėmesį skiria šiuolaikiškam naujos statybos būstui, kurio paklausa šalies didmiesčiuose nuolat didėja. Pavyzdžiui, Vilniuje nauji – per paskutinius dvejus metus pastatyti – butai sudaro apie 40 proc. visų būsto sandorių. Tuo metu kolegų Suomijoje atliktas Tvarios miestų aplinkos barometras parodė, kad naujos statybos būstas suomiams yra tik šiek tiek patrauklesnis nei senos statybos. Naujos statybos būste norėtų gyventi 45 proc. suomių, o senos statybos ar renovuotą pastatą rinktųsi 39 proc. šios šalies gyventojų“, – sako J. Vilkenė.
Skiriasi galimybės rinktis naują būstą centre
Anot vystytojų atstovės, tai greičiausiai lemia suomių noras gyventi Helsinkio, Turku ar Tampere miestų centre, kur galimybių vystyti naujus būsto projektus jau nėra daug. Tuo metu Vilniuje ar Kaune galimybės įsigyti naujos statybos būstą centrinėje miesto dalyje dar yra neblogos, nes pastaraisiais metais šalies didmiesčiuose vyksta aktyvūs miesto tankinimo ir apleistų teritorijų konversijos procesai. Dėl to turėdami galimybę centre rinktis naujos statybos būstą lietuviai tai ir daro.
„Be abejo, daliai suomių imponuoja ir Suomijos sostinei būdingas senų pastatų art nouveau stilius, senamiesčio dvasia. Lietuviai šiuo požiūriu turbūt yra praktiškesni ir labiau vertina naujos statybos būsto suteikiamus privalumus – aukštą energinį efektyvumą, ekonomiškumą ir kitus patogų gyvenimą užtikrinančius sprendimus, kurių dažnai pritrūksta senos statybos namuose“, – sako J. Vilkenė.
Visgi, jos teigimu, tai, kad lietuviams yra patrauklesni naujos statybos būstai, nereiškia, jog jiems visai nesvarbi namų istorinė-kultūrinė aura. Priešingai – šiandien tai tampa reikšmingu būsto pasirinkimo kriterijumi.
„Naujakuriams svarbu, kad būsto vieta turėtų tam tikrų istorinių pėdsakų, kultūrinį krūvį ir ryšį su platesniu miesto architektūriniu kontekstu. Tą pastebime bendraudami su kai kurių mūsų projektų klientais, kurie, be kitų dalykų, domisi ir konkrečios vietos istorija, išlikusiais istoriniais ir kultūriniais ženklais. Tą parodo ir iki karantino buvęs didžiulis susidomėjimas ekskursijomis po įvairius Vilniaus rajonus – tarp jų ir tuos, kuriuose vystome savo projektus“, – sako J. Vilkenė.
Pasirinkimo kriterijams įtakos turėjo pandemija
Tiesa, nepaisant skirtumų, kai kurie būsto aspektai yra svarbūs daugelio šalių gyventojams. J. Vilkenės teigimu, tokiais yra funkcionalus būsto išplanavimas, erdvės pojūtis, pakankamas šviesos kiekis. Praktiškai visų YIT šalių gyventojams taip pat yra svarbu namuose turėti balkoną ar terasą. Šio aspekto svarba dar labiau išaugo per pandemiją.
„Ne tik mes Lietuvoje, bet ir kolegos Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje pastebi, kad daug įtakos požiūriui į būstą turėjo pandemija. Visų pirma, ji lėmė erdvesnių, patogiau išplanuotų butų paklausą. Atsirado poreikis namuose įsirengti atskiras erdves darbui ar mokslui, taip pat norima turėti daugiau vietos laisvalaikiui. Itin geidžiamu privalumu tapo erdvus balkonas ar terasa. Be to, ir iki šiol didelį dėmesį skyrę namų aplinkai, žaliosioms bei rekreacinėms erdvėms gyventojai šiandien šiam aspektui teikia dar daugiau svarbos“, – sako J. Vilkenė.
Jos teigimu, kaip ir lietuviams, pastarasis aspektas yra itin svarbus čekams, kurie nori namų gamtos apsuptyje ar bent jau turinčių erdvų kiemą su suoliukais poilsiui, želdynais ir sodu. Tuo metu Suomijoje atliktas Tvarios miestų aplinkos barometras rodo, kad suomiai yra linkę rinktis būstą tokiame rajone, kuris būtų arti gamtos, tačiau kartu suteiktų patogią prieiga prie paslaugų ir transporto infrastruktūros.
Individualių namų suteikiamų privalumų ieško mieste
Panašu, kad pandemija iš tiesų paskatino lietuvius ir kitų Baltijos šalių gyventojus labiau atsigręžti į gamtą. Tai patvirtina ir Lietuvos Registrų centro statistika, rodanti, kad pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvoje parduota 25 proc. daugiau individualių namų. Visgi, J. Vilkenės, teigimu, tai nesumažino gyventojų noro mėgautis miesto centro suteikiamais privalumais.
N24.lt – NAUJAS!
„Individualių namų suteikiamus privalumus Lietuvos gyventojai siekia gauti ir miesto centre. Dėl to dairosi gamtos apsuptyje esančių, tačiau nuo miesto centro nenutolusių namų. Tokią galimybę suteikia, pavyzdžiui, Neries krante centrinėje Vilniaus dalyje įsikūrę kvartalai. Tiesa, galimybių tokiose vietose vystyti naujus projektus praktiškai nebeliko, todėl nenuostabu, kad esami būstai tokiose teritorijose yra itin paklausūs. Pavyzdžiui, mūsų Neries krante įgyvendinto „Raitininkų sodo“ projekto antrojo etapo butai buvo išpirkti dar nepasibaigus statyboms“, – pažymi J. Vilkenė.
Vystytojų atstovės teigimu, gyventojai taip pat vis daugiau dėmesio skiria būsto kokybei ir pažangiems sprendimams. Šiuo požiūriu Lietuvos gyventojų poreikiai jau priartėjo prie skandinaviškų standartų. Kita iš Šiaurės atkeliaujanti tendencija, anot J. Vilkenės, yra pirkėjų domėjimasis būsto tvarumu ir aplinką tausoti padedančiais sprendimais. „YIT Lietuva“ atstovės teigimu, tai yra sveikintina tendencija, nes skatina tvarumo srityje labiau pasitempti visą statybų sektorių.
Naujausia savivaldybės informacija
