Siūloma sudaryti galimybę ūkininkams, žemės ar miško plotų savininkams vykdyti medžioklės veiklą savo valdomoje žemėje.
Tai numatančias Medžioklės įstatymo pataisas įregistravo Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Pasak jo, šiuo projektu siekiama užtikrinti žemės ir miško savininkų teises visa apimtimi disponuoti savo nuosavybe ir sudaryti sąlygas jiems dalyvauti medžioklės veikloje.
Įstatymo pataisomis siūloma sudaryti sąlygas suformuoti ne mažesnius kaip 1000 ha medžioklės ploto vienetus, kuriuose nuosavybės ar kita teisine forma valdoma žemė turi sudaryti ne mažiau kaip 70 procentų medžioklės ploto vieneto. Kartu būtų užtikrinama, kad nebus pakenkta greta esančių medžioklės plotų vieneto naudotojams – išsaugoma ta pati plotų vienetų ribų derinimo tvarka, kuri numatyta šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje.
„Norima užtikrinti efektyvesnį medžioklės ūkio tvarkymą, kai pats savininkas gyvena teritorijoje, kurioje vykdoma medžioklės veikla. Priėmus siūlomas įstatymo pataisas, sumažės prašymų dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo, nes patys savininkai užtikrins medžiojamųjų gyvūnų skaičiaus reguliavimą. Žemės ir miško savininkai turės galimybę plėtoti turizmui palankią verslo aplinką, pvz., kaimo turizmo sodybos galės pateikti ne tik savo išaugintus žemės ūkio produkcijos gaminius, bet ir medžioklės veiklos produktus. Tai papildoma priemonė verslo plėtrai regionuose“, – nurodoma dokumento aiškinamajame rašte.
Jame pažymima, kad šiuo metu beveik 100 proc. žemės ūkio paskirties žemės ir apie 50 proc. miškų paskirties žemės sklypų nuosavybės teise priklauso privatiems asmenims.
„Tačiau medžioklės veiklą Lietuvoje iki šiol vykdo dar sovietmečiu sukurti medžiotojų būreliai, kurie pagal 2002 m. priimto Medžioklės įstatymo nuostatas įgijo teisę tęstinumo būdu vykdyti medžioklę pagal sovietmečiu galiojusią medžioklės organizavimo tvarką. Jie neturi ir neprivalo turėti žemės nuosavybės; nemoka jokio mokesčio žemės sklypų savininkams ar naudotojams už tai, kad naudoja šias privačias žemes medžioklei. Valstybė ima medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo mokestį, kuris yra apskaičiuojamas pagal medžiotojų būrelių naudojamų medžioklės ploto vieneto dydį, kuriam yra priskirtos žemės sklypų savininkų ir naudotojų žemės, bet nesidalija šiuo gautu mokesčiu už medžioklės išteklių naudojimą su žemės savininkais ir naudotojais“, – sako projektą įregistravęs E. Gentvilas.
Jis taip pat pastebi, kad šiuo metu atlyginimo už medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą tvarka yra sunkiai įgyvendinama, biurokratizuota, ilgai trunkanti ir realiai neveikia.
„Atlyginimo už nemedžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą tvarka neleidžia žemės savininkams gauti jų žemės ūkio pasėliams ar gyvuliams padarytos žalos atlyginimo. Žemės savininkai negauna jokios kompensacijos už tai, kad jų žemės sklypai yra realiai naudojami su medžiokle susijusiai komercinei veiklai“, – sakoma aiškinamajame rašte.
Šiuo metu žemės savininkai neturi teisės burtis į būrelius, vykdyti medžioklės veiklą savo žemėse.
Privačios žemės savininkas gali būti priimtas į medžioklės veikla užsiimančią asociaciją (Medžiotojų būrelį), jei pats turi medžiotojo bilietą, jei medžioklės būrelio naudojamoje teritorijoje turi ne mažiau kaip 15 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės.
Tačiau, pasak E. Gentvilo, medžiotojų būrelis turi teisę nepriimti į savo asociacijos narius žemės savininkų, kurie praranda galimybę medžioti savo žemėje arba naudoti ją komercinei medžioklei ir neturi jokių teisių medžioklės organizavime.
„Žinoma, žemės savininkai ar naudotojai gali uždrausti medžioklę savo nuosavybėje, bet tai labai reta praktika, nes tokiu atveju žemės savininkai netenka teisės į medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimą. Esama padėtis neužtikrina žemės savininkų konstitucinės teisės visa apimtimi disponuoti savo nuosavybe. Dalį šių teisių perima medžioklės plotų naudotojai. Labai dažna situacija, kai šiame medžioklės plote nė vienas medžiotojų būrelio narys neturi savo nuosavybės, bet nė vienas šiame plote nuosavybę turintis asmuo neturi teisės medžioti savo nuosavybėje“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
Buvote įvykio vietoje? Turite nuotraukų ar vaizdo medžiagos? Pasidalinkite vaizdais su kitais portalo skaitytojais. Viską galite siųsti adresu news@rpt.lt.
