Neseniai iš kelionės po JAV ir Meksiką grįžęs Orijus Gasanovas parsivežė pilnus lagaminus kalėdinių dovanų. Tačiau šiemet jam teks pasukti galvą, ką daryti, kad dovanos laiku pasiektų bičiulius, nes įteikti kiekvienam asmeniškai tikriausiai nepavyks. „Anksčiau prieš Kalėdas visada rengdavau smagų draugų vakarėlį. Šiemet bus kitaip – teks daryti pertrauką, kad visi būtume saugūs ir sveiki. Svarbiausia palaikyti vieni kitus ir puoselėti ryšį, nes geriausia dovana esi tu pats“, – teigia žurnalistas, keliautojas ir „Coca-Cola“ Kalėdų kampanijos ambasadorius O. Gasanovas.
– Kaip ruošiatės Kalėdoms?
– Turiu daug draugų ir labai mėgstu juos pradžiuginti dovanomis. Todėl išrinkti ir nupirkti dovanas – viena svarbiausių užduočių prieš šventes. Net per keliones užsienyje specialiai skiriu laiko vien tam, kad rasčiau šaunių dovanų. Žinoma, po to tenka sukti galvą, kaip viską sutalpinti į lagaminus.
Artėjant šventėms visada puošiu namus. Juk Kalėdų atmosfera priklauso nuo mūsų pačių – kiek kūrybiškumo, darbo ir širdies paskleisime savo aplinkoje, pirmiausia – namuose. Papuošti namai man suteikia džiaugsmo, kuriuo smagu dalytis su kitais.
Dar viena svarbi švenčių tradicija iki šiol buvo kalėdiniai draugų vakarėliai – susitikdavome, bendraudavome, švęsdavome aptardami per metus nuveiktus darbus, patirtus įspūdžius. Būtent vakarėliai yra geriausia proga įteikti dovanas, dėkoti, linkėti ir net išpildyti svajones. Manau, kad labiausiai šventę kuria ir įspūdį atmintyje palieka geros emocijos būnant kartu.
– Kaip išrenkate dovanas?
– Paskutinė šių metų kelionė buvo į JAV ir Meksiką – grįžtu su perpildytais lagaminais. Dauguma įsigytų daiktų yra dovanos draugams.
Perku tik daiktus, kurie man pačiam atrodo išties šauniai ir patinka. Galiu išrinkti ir labai egzotiškų dovanų, kokių, pavyzdžiui, radau Meksikoje, iki labai praktiškų. Ir pats esu gavęs dovanų batus, kurie man labai labai patinka.
Rinkdamas dovaną įsivaizduoju, kaip ji derės su konkrečiu žmogumi, ar atitiks jo pomėgius, stilių, gyvenimo būdą.
Yra žmonių, kuriems visada dovanoju kvepalus. Kokybiška kosmetika, įvairūs išmanieji įrenginiai – taip pat mano dovanų sąraše.
Užtat beveik niekada nesirenku dovanoti kuponų, nebent jie suteikia galimybę patirti įspūdį, tarkim, šuolį parašiutu ar pakviečia į skrydį oro balionu. Šiemet kažkas iš mano draugų irgi gaus panašią dovaną-įspūdį.
– Kodėl dovanoti yra svarbu?
– Man dovanos yra tradicijos dalis, būdas parodyti, kad man žmogus yra ypatingas ir rūpi. Gera matyti džiaugsmą, kurį suteikia dovana, smagu vėliau girdėti atsiliepimus apie daiktą ar patirtį.
Tad į dovanų paieškas ir pirkimą pasineriu stačia galva. Nesutinku su nuomone, kad Kalėdos ar kitos šventės yra prekybininkų pramanas, skirtas pardavimams didinti. Net ir mano aplinkoje yra žmonių, kurie be progos nedovanoja dovanų, o prieš Kalėdas ar Valentino dieną visada burba apie komerciją. Tokiems tenka kone pirštu pabaksnoti ir paraginti nupirkti dovaną draugei, draugui ar šeimos nariui (šypsosi).
Kalėdos man yra laikas, kai galime stipriausiai jausti, patirti, jog gyvename ne tik sau ir kad reikia dalytis vieni su kitais.
Manau, kad dovanas reikia dovanoti, nelaukiant raginimų bei prašymų, negalvojant, jog tai – vien materialūs mainai.
– Kokios Kalėdos bus šiemet?
– Turime prisitaikyti prie aplinkybių ir išlaikyti tarpusavio ryšį, kuris ir yra geriausia gyvenimo dovana. Bendravimas su draugais ir šeima mane praturtina labiausiai.
Tikriausiai netrukus teks pradėti rengti virtualius vakarėlius. Buvau apie tai girdėjęs per pirmąjį karantiną pavasarį, tačiau pats virtualaus vakarėlio dar nesu organizavęs. Man tai būtų nauja patirtis.
Svarbu, kad visi draugai galėtų laisvai bendrauti tarpusavyje, pasidalintų gera nuotaika, pasijuoktų, nustebintų viena kita staigmena.
Aš pats Kalėdas esu įpratęs švęsti namuose pas mamą. Tai vienintelė naktis metuose, kai būdamas Lietuvoje miegu ne savo namuose, o nakvoju pas mamą.
Man regis, kad šiemet visi pasijausime kaip emigrantai. Pažįstu šį jausmą ir būseną per šventes – esu filmavęs ir kalbinęs emigrantus per Kalėdas, kai žmonės negali grįžti į Lietuvą, švenčia nuotoliniu būdu. Iki šiol apima liūdesys, kai prisimenu merginą iš Londono, kuri Kalėdas šventė per „Skype“. Gali būti, kad šiemet panašiai jausis visa Lietuva – supras, ką reiškia būti emigrantais, ką žmogus turi aukoti vykdamas ieškoti laimės į kitą šalį.
– Galbūt dėl to imsime geriau suprasti ir užjausti vieni kitus?
– Apskritai, šie metai mus moko labiau rūpintis vieni kitais, branginti tarpusavio ryšius, suvokti, kad nuo mūsų sprendimų ir veiksmų priklauso kitų žmonių likimai.
Tikiu, kad per šias šventes visi geriau suvoksime, ką patiria vieniši žmonės, kurie šalia neturi draugų ir artimųjų, nes vienintelis ryšys su artimu pasauliu – vaizdo skambutis telefonu ar kompiuteriu.
Taigi, prieš Kalėdas turėtume prisiminti ne vien šeimą ir draugus, bet ir žmones, kurie gali jaustis vieniši ir pamiršti. Šventę jiems gali įžiebti vos keli šilti žodžiai.
