Nuolatinis karantino palydovas – akių sausumas

Karantino metu daugelis iš mūsų buvo priversti dirbti ir mokytis iš namų, gyvą bendravimą išmainyti į pokalbius vaizdo skambučiais. Kauno „Kardiolitos klinikų“ Akių ligų centro gydytojos oftalmologės Ritos Žilienės teigimu, gyvenimo pokyčiai netruko palikti pėdsaką mūsų visų sveikatai – tarp dažniausių pacientų nusiskundimų pirmauja akių sausumas.

Oftalmologė pastebi, kad ši problema yra itin opi – R. Žilienės praktikoje nebuvo nė vienos darbo dienos, kurios metu konsultacijai nesikreiptų žmogus, varginamas sausų akių sindromui būdingų simptomų.

Pasak medikės, akių sausumą provokuoja šildymas ir dėl jo sausėjantis patalpų oras bei šildymas automobilio salone. Šis požymis pasireiškia ir dirbant patalpose su dieninio apšvietimo lempomis bei oro kondicionieriais.

„Žinoma, akių sausumą sukelia ir ilgas žiūrėjimas į įvairius monitorius ar ekranus, tiek dėl sutrikusio mirksėjimo reflekso, tiek dėl ekranų skleidžiamos mėlynos šviesos. Tai tapo ypač aktualu šiuo karantino laikotarpiu, nes didelė dalis žmonių dirba arba mokosi nuotoliniu būdu. Be to, gyvus susitikimus pakeitė bendravimas telefonu, kompiuteriu, o sumažėjus laisvalaikio alternatyvų daug daugiau laiko praleidžiame ir prie televizoriaus ekranų“, – sako Kauno „Kardiolitos klinikų“ gydytoja.

Negalima numoti ranka

Medikės teigimu, akių sausumo priežastis gali būti ir darbas dulkėtoje aplinkoje, kai kurios sisteminės ligos, vartojami vaistai, kontaktinių lęšių nešiojimas. Tokia problema vargina ir senyvo mažiaus žmones, nes su amžiumi mažėja ašarų sekrecija.

„Esant šiam negalavimui, žmogus ima jausti perštėjimą akyse, svetimkūnį, lyg į akis būtų pripilta žvyro. Naktį ir ryte būna sunku atsimerkti, atrodo, jog akys dega. Dažnai jos tampa jautrios, greitai sudirgsta, rausta, ašaroja, gali atsirasti tąsių išskyrų, kurios mirksint jaučiamos lyg plėvelė, galinti pabloginti ir matymo ryškumą“, – ryškiausius akių sausumo požymius vardija oftalmologė R. Žilienė.

Vis dėlto kartais akių sausumas gali slėpti kitas ligas. Dėl šios priežasties, gydytojos teigimu, pajutus minėtus simptomus derėtų iškart apsilankyti pas oftalmologą. Jis, įvertinęs situaciją, įsiklausęs į nusiskundimus, paskirs tinkamą gydymą, pavyzdžiui, dirbtines ašaras. „Negydant akių sausumo gali kilti įvairių infekcijų ar net atsirasti ragenos pažeidimų“, – įspėja „Kardiolitos klinikų“, kuriose dirba vieni geriausių gydytojų Lietuvoje, oftalmologė.

Norintiems išvengti akių sausumo pravartu dirbant kompiuteriu kas 20 minučių ar bent kas valandą padaryti trumpas pertraukėles, pamirksėti. Taip pat patariama nusistatyti tinkamą ekrano ryškumą, dažnai vėdinti patalpas, vengti liesti akis ir gerti pakankamai skysčių.

Vyresnis amžius – didesnė rizika

Anot R. Žilienės, į oftalmologo kabinetą užsukantiems pacientams šiais laikais taip pat labai dažnai diagnozuojamas lęšiuko sudrumstėjimas – katarakta, negrįžtamai regos nervą pažeidžianti liga glaukoma ir centrinį matymą pažeidžianti amžinė geltonosios dėmės degeneracija.

Pagrindinis kataraktos simptomas – palaipsniui blogėjantis regėjimas. Dažniausiai pacientai skundžiamasi neryškiu matymu „lyg pro rūką“, jiems ima nebetikti akiniai.

„Katarakta – labai dažnai pasitaikanti vyresnio amžiaus žmonių liga. Tačiau lęšiukas gali imti drumstėti ir jaunesniame amžiuje esant nutukimui, sergant cukriniu diabetu, sutrikus medžiagų apykaitai ar turint žalingų įpročių – rūkant, nesaikingai vartojant alkoholį. Šią ligą gali provokuoti ilgą laiką vartojami vaistai (kortikosteroidai, citostatikai) bei patirtos akies traumos. Kataraktą taip pat gali sukelti ultravioletiniai spinduliai – lęšiuko drumstėjimą neretai tenka nustatyti lauke be apsauginių akinių mėgstantiems dirbti žmonėms“, – pasakoja „Kardiolitos klinikų“ gydytoja.

Glaukomos rizika, pasak R. Žilienės, taip pat didėja su amžiumi. Jai įtakos gali turėti paveldimumas ir kai kurios ligos – cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, hipotirozė, trumparegystė bei ilgalaikis kortikosteroidų vartojimas. Šios ligos priežastis dažniausiai būna akispūdžio padidėjimas (akies hipertenzija) arba sutrikusi regos nervo kraujotaka, kai akispūdis išlieka normos ribose.

„Glaukoma – gana klastinga liga, nes jos pradžioje ilgą laiką gali nebūti jokių nusiskundimų, o regėjimo sutrikimai atsiranda tik jai pažengus. Pirmiausia sutrinka periferinis matymas ir atsiranda būdingi regėjimo lauko pokyčiai – susiaurėja akiplotis arba išryškėja regėjimo lauko defektai. Viena retesnė glaukomos rūšių – uždaro kampo glaukoma – gali pasireikšti priepuoliu, kuomet staiga ima skaudėti akį ir / ar galvą dėl pakilusio akispūdžio. Tada akis parausta, pablogėja matymas, aplink šviesos šaltinį atsiranda spalvoti ratilai, gali pykinti. Atsiradus tokiems simptomams, reikia skubiai kreiptis į akių gydytoją“, – pabrėžia oftalmologė.

Akių ligas provokuoja ir stresas

Geltonosios dėmės degeneracija – taip pat amžiaus sąlygota centrinės tinklainės dalies liga, kurios atsiradimui įtakos turi paveldimumas, rūkymas, alkoholis, ultravioletiniai spinduliai. Pastebima, kad ši liga dažniau diagnozuojama moterims. Amžinė geltonosios dėmės degeneracija siejama su arterine hipertenzija, nutukimu, ateroskleroze ir cholesterolio kiekio padidėjimu kraujyje. Cholesterolio kiekio padidėjimą kraujyje lemia ir nuolat patiriamas stresas.

Dažniausiai pasitaikantys amžinės geltonosios dėmės degeneracijos simptomai – neryškiu tampantis spausdintas tekstas, regėjimo lauko centre atsiradusi tamsi dėmė arba tuštuma, ir įspūdis, kad tiesios linijos atrodo kreivos arba nutrūkstančios.

„Tiek kataraktos, tiek glaukomos, tiek amžinės geltonosios dėmės degeneracijos atsiradimui reikšmės turi gyvenimo būdas: netaisyklinga mityba, žalingi įpročiai, mažas fizinis aktyvumas bei pablogėjusi emocinė sveikata. Visi šie faktoriai lemia, kad šios ligos diagnozuojamos vis jaunesnio amžiaus pacientams. Karantino laikotarpis šios pandemijos metu paveikė daugelio iš mūsų gyvenimo būdą ir emocinę sveikatą, todėl itin svarbu dabartinėje situacijoje prisiminti rūpintis savimi, kad ateityje nepatirtume panašių negalavimų“, – teigia oftalmologė R. Žilienė.

„Kardiolitos klinikoms“ priklauso 3 klinikos Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose, kuriose dirba apie 400 aukščiausios kvalifikacijos gydytojų. Klinikos teikia 45 medicinos sričių paslaugas tiek Lietuvos, tiek iš užsienio šalių atvykstantiems klientams. Naujausios „Kardiolitos klinikų“ užsakymu „Spinter research“ 2021 m. kovą atliktos apklausos duomenimis, „Kardiolitos klinikos“ yra žinomiausios iš visų privačių gydymo įstaigų Lietuvoje.