Jūros gėrybės – vieni sveikiausių produktų, kuriuos mums siūlo gamta. Anot „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, jūros gėrybės, kaip ir žuvis, yra lengviau virškinamos, jų sudėtyje gausu baltymų, žmogaus organizmui reikalingų mineralinių medžiagų bei vitaminų. Nors atrodo įmantrios, tačiau jūros gėrybėms pagaminti didelių pastangų nereikia, pakanka jas apvirti, pagardinti prieskoninėmis žolelėmis, česnaku ir citrinų sultimis. Greita, gurmaniška, o svarbiausia – sveika. Kaip atpažinti tvariai užaugintas jūros gėrybes ir kodėl jos turėtų būti įtrauktos į visavertės mitybos racioną pasakoja „Rimi“ kokybės vadovė Ana Čiudinienė.
Teisingi mitybos įpročiai prasideda nuo įvairovės
Dietologų jūros gėrybės yra itin vertinamos dėl santykinai mažo kaloringumo ir jose esančių didelės maistinės vertės baltymų. Be to, jūros gėrybių grupėje gausu naudingų mineralinių medžiagų ir vitaminų: „Jūros gėrybės priskiriamos prie didelės biologinės vertės maisto produktų. Jos yra puikus jodo, seleno, kalcio ir vitaminų A bei D šaltinis. Jūros gėrybės pasižymi mažu kaloringumu, jose gausu Omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių ir žmogaus organizmui reikalingų baltymų. Jūros gėrybės unikalios ir tuo, kad savyje beveik nekaupia sunkiųjų metalų, todėl tai itin sveikatai palankus produktas“, – sako E. Gavelienė.
Kalbant apie maistingumą, išskirti vertingiausias jūros gėrybes būtų sunku: „Visa jūros gėrybių grupė yra palanki mūsų sveikatai, tad kiekvienas žmogus gali pasirinkti jam skoniu ar kitomis savybėmis priimtiniausius delikatesus, – sako E. Gavelienė. – Tiesa, jos turėtų būti vartojamos saikingai. Suaugusiam sveikam žmogui jūros gėrybes, kaip ir žuvį, rekomenduojama skanauti bent du kartus per savaitę. Rekomenduojama žuvies ir jūros gėrybių norma savaitei yra bent 300 gramų.“
Jūros gėrybes, saikingais kiekiais, gali skanauti ir vaikai. Dietologė įsitikinusi, jog kuo įvairesnis mitybos racionas bus nuo pat vaikystės, tuo lengviau ilgainiui bus formuoti teisingus vaikų mitybos įpročius.
Tiesa, jūros gėrybes skanauti gali ne visi. „Kalbant apie jūros gėrybių teikiamą naudą nereikia pamiršti, kad šių delikatesų skanauti negali žmonės, kuriems pasireiškia alerginės reakcijos – apsunkėjęs kvėpavimas, odos bėrimai, virškinimo sistemos sutrikimai ar vėmimas. Be to, per didelis jūros gėrybių kiekis žmogaus organizme gali sukelti ir baltyminį šoką, jeigu jūros gėrybių asmuo nėra skanavęs anksčiau ar tiesiog suvalgė per didelį jų kiekį. Todėl įtraukiant bet kokį naują produktą į savo mitybos racioną pirmiausia reikėtų jo šiek tiek paragauti, pasižiūrėti, kaip organizmas reaguoja ir jeigu viskas gerai – patiekalą skanauti toliau“, – pataria ekspertė.
Kaip paruošti krevetes ir moliuskus?
Nors mūsų šalyje, tradiciškai, dažniau skanaujama žuvis, jūros gėrybės pamažu atranda savo vietą lietuvių lėkštėse. Midijos, krevetės ir austrės – vienos populiariausių jūros gėrybių, valgomų daugelyje Ramiojo vandenyno ir Europos šalių. Tai – neatsiejama belgų, olandų, italų ir prancūzų virtuvės dalis. Gydytoja dietologė E. Gavelienė teigia, kad šios jūros gėrybės yra itin maistingos ir vertingos, todėl atrasti skirtingus Viduržemio jūros virtuvės skonius tiesiog būtina. Eksperimentuoti su jūros gėrybėmis galima drąsiai. Visgi, ruošiant jas svarbiausia taisyklė – nepervirti ir neperkepti.
„Midijos – nepamainomas natūralių mineralų šaltinis. Jose gausu jodo, geležies, cinko, vitamino B12, todėl jos puikiai gali praturtinti mitybos racioną. Midijos dažniausiai pateikiamos virtos baltojo vyno ir žolelių sultinyje. Jas rekomenduojama ruošti su česnaku, citrinos sultimis, baltojo vyno actu ir paskaninti šviežiomis petražolės. Tuo tarpu ruošiant krevetes svarbu nepamiršti, kad kuo jos bus ilgiau kaitinamos, tuo mėsa taps kietesnė. Todėl, atsižvelgiant į krevečių dydį, jas gaminti reikėtų nuo 2 iki 7 minučių, neperkaitinant. Ruošiant karštus patiekalus krevetes rekomenduojama sudėti pačioje gamybos pabaigoje – taip bus išsaugotas ne tik skonis, bet ir maistinės krevečių savybės“, – patarimais dalijasi E. Gavelienė.
Tuo tarpu austrės nuo kitų jūros gėrybių skiriasi tuo, kad jas galima valgyti šviežias, termiškai neapdorotas – gyvas austres tiesiog apšlakstant šlakeliu citrinos sulčių, acto ar pagardintas padažu, kurio ingredientai gali būti labai įvairūs. Austrės išsiskiria savo subtiliu skoniu, tačiau jų nerekomenduojama valgyti nėščiosioms ar žindyvėms. „Šviežios austrės išsaugo visas maistines medžiagas, jose gausu angliavandenių ir beveik nėra riebalų, todėl šios jūros gėrybės laikomos itin vertingu dietiniu produktu. Austrės valgomos termiškai neapdorotos, todėl šio delikateso turėtų vengti nėščios ir vaikus žindančios moterys. Joms rekomenduojama vartoti tik termiškai apruoštas jūros gėrybes ar žuvies produktus“, – primena gydytoja dietologė.
Asortimente – tik tvariai užauginti produktai
Jūros gėrybės priskiriamos prie greitai gendančių produktų, todėl jas patariama suvartoti greitai, valgyti tik šviežias ir prieš tai gerai patikrintas. Anot prekybos tinklo „Rimi“ kokybės vadovės Anos Čiudinienės, renkantis jūros gėrybes parduotuvėje svarbiausia atkreipti dėmesį į jų šviežumą. Jūros gėrybės privalo būti gyvos, skleisti jūros kvapą. Būtina atkreipti dėmesį ir į šių produktų ženklinimą etiketėse bei nurodytą tinkamumo vartoti terminą.
„Prekybos tinklas „Rimi“ siūlo itin platų jūros gėrybių asortimentą, kurį sudaro krevetės, midijos, austrės ir kiti jūros gelmių delikatesai. Prekybos centro lentynas jie pasiekia tik praėję griežtus kokybės tikrinimo etapus. Pirmiausia, vizualiai įvertinamas produkto ženklinimas – ar nurodyta visa privaloma informacija. Vėliau tikrinamas ledo lygis, adatiniais termometrais matuojama jūros gėrybių temperatūra. Kaip žinia, šie produktai yra labai jautrūs temperatūros pokyčiams, tad jūros gėrybes mūsų kokybės kontrolieriai tikrina itin kruopščiai bei atsakingai. Pirkėjus pasiekia tik kokybiška ir saugi jūros gelmių produkcija“, – teigia A. Čiudinienė.
Renkantis šviežias midijas ir austres svarbu atidžiai apžiūrėti, ar jų geldelės yra užsivėrusios. „Tik tokios jūros gėrybės tinkamos patiekalų ruošimui. Jei midijos arba austrės kriauklė šiek tiek pravira, reiktų atlikti patikros testą, pardavėjo paprašant švelniai bakstelėti į geldelę – gyvi moliuskai kaipmat užsivers nuo pirmojo stuktelėjimo. Taigi, namuose ruošiant gyvus moliuskus svarbu įsitikinti, ar jie yra gyvybingi. Be to, austres atidarinėkite tik prieš pat patiekdami. Jei ragausite šviežias – išdėliokite jas ant grūsto ledo“, – patarimais dalijasi kokybės ekspertė.
A. Čiudinienė rekomenduoja rinktis MSC ir ASC sertifikavimo logotipais pažymėtą žuvį bei jūros gėrybes. „Šie logotipai leidžia identifikuoti, kad produktai sužvejoti bei užauginti laikantis sertifikuotos, atsakingos žuvininkystės principų, mažinančių neigiamą komercinės žvejybos bei akvakultūros poveikį mūsų aplinkai. Jau prieš metus „Rimi“ parduotuvėse pradėtas didinti sertifikuotų jūros gėrybių asortimentas, kad jis būtų lengviau prieinamas visiems. Dėl šio sprendimo žymiai išaugo pirkėjams siūlomas sertifikuotų jūros gėrybių pasirinkimas: Lietuvoje jis perkopė 70 proc.“ – sako A. Čiudinienė.
Naujausia savivaldybės informacija
