Visuotinio karantino metu visi judame mažiau – riboja ne tik namų sienos, bet ir nerekomenduojamas aktyvumas lauke, uždarytos sporto salės, baseinai. Tačiau ilgai sėdint vien tik retkarčiais ištiesti ir pajudinti kojas gali neužtekti. Vaistininkai perspėja, kad nesiėmus prevencijos sutrikusi kojų venų kraujotaka gali lemti ne vien tik per odą persišviečiantį mėlyną „tinklą“, bet ir sveikatos problemas.

„Išsiplėtę kapiliarai ir venos signalizuoja apie sutrikusią kojų kraujotaką – venų varikozę. Dažnai manoma, kad tai tik estetinė problema, tačiau iš tikrųjų taip nėra. Todėl blogiausia, kai venų varikozė yra užleidžiama. Į vaistinę užėjusi pacientė kartą pasakojo, kad pradžioje atsirado sunkumas kojose. Po darbo dienos jos imdavo tinti ir neįprastai skaudėti. Vėliau pradėjo ryškėti smulkūs kapiliarai. Jau tuomet pacientei reikėjo kreiptis į gydytoją, tačiau dažniausiai į tokius „mažmožius“ nekreipiama dėmesio, moteris susirūpino tik tuomet, kai liga pasiekė piką – išryškėjo stambiųjų kraujagyslių mazgai“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Inga Pociulienė.

Kodėl vieni žmonės serga varikoze, o kiti – ne?

Kojų tinimas ir skausmai, mėšlungio priepuoliai, išryškėję stambiųjų kraujagyslių mazgai, ant kojų atsiradusios tamsios dėmės, besilupanti sausa oda – populiariausi simptomai, signalizuojantys apie galimą varikozę.

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, venų varikozė diagnozuojama net 30-40 proc. pasaulio gyventojų. Dažniau ji kamuoja moteris nei vyrus. Vaistininkė aiškina, kad taip nutinka dažniausiai dėl svyruojančių hormonų, vartojant geriamuosius kontraceptikus, brendimo, nėštumo, menopauzės metu.

„Be abejo, didelę įtaką daro ir paveldimumas – jei sirgo jūsų mama, greičiausiai ši liga gali pasireikšti ir jums. Ilgas stovimas ar sėdimas darbas, rūkymas, antsvoris, aukštakulnių dažnas avėjimas, operacijos, onkologinės ar kraujo ligos, traumos, padidintas gliukozės ar cholesterolio kiekis kraujyje taip pat daro įtaką varikozės išsivystymui“, – sako I. Pociulienė.

Užleista baigiasi mirtimi

Kai sutrinka kojų kraujotaka, pasak vaistininkės, kyla reali grėsmė sveikatai, nes gali išsivystyti giliųjų venų trombozė, atsiverti trofinės opos. Tai, kaip aiškina I. Pociulienė, yra paskutinė varikozės stadija, kai gali susidaryti ir plisti infekcija, kuri sunkiais atvejais baigiasi sepsiu ir net mirtimi.

---

Sveikatos.info

---

„Taip pat labai pavojinga, galinti atsirasti liga yra tromboflebitas. Tai paviršinių venų uždegimas, kuris kyla tuomet, kai susidaro trombai venose. Trombai gali pasiekti giliąsias venas, o iš ten nukeliauti į plaučius ir sukelti plaučių arterijos tromboemboliją“, – apie rizikas įspėja vaistininkė.

Vieni griebiasi lazerių, o kiti – sportuoja

Atsiradus pirmiesiems ligos simptomams, anot jos, nereiktų skubėti griebtis lazerio ar kitų intervencijų, vertėtų pradėti nuo paprastesnių prevencinių priemonių, pavyzdžiui, gerinti kojų kraujo apytaką.

„Tam puikiai tinka ginkmedžio preparatai ir vynmedžio lapų ekstraktas. Taip pat kojų stiprinimas sportuojant, vaikščiojant, probleminių vietų masažavimas, aukštakulnių vengimas, kompresinės kojinės. Padeda ir nereceptinių vaistinių preparatų su flavanoidais, diosminu, hespiridinu, rutozidu vartojimas.

Tačiau dėl jų vartojimo dažnumo ir ilgumo svarbu pasitarti su gydytoju ar vaistininku, nes ilgesnį laiką vartojant didelę dozę, gali atsirasti nepageidaujamas šalutinis poveikis, pavyzdžiui, gastritas, pilvo ir galvos skausmas, plaukų slinkimas, miego sutrikimai“, – pataria vaistininkė ir priduria, kad vartojant daugiau nei dvejus skirtingus vaistus, svarbu pasitikrinti jų tarpusavio suderinamumą.

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė primena, kad ginkmedžio preparatai kraujotakos gerinimui sąveikauja su sintetiniais vaistais, todėl ypač atsargiai reiktų vartoti vaistus kraujo skystinimui, nes jie padidina kraujavimo tikimybę. Taip pat reiktų atkreipti dėmesį į vaistų epilepsijos gydymui vartojimą, kurie sumažina vaisto koncentraciją kraujyje.

Mankšta namuose – karantino sąlygomis

Net ir būnant namuose galima mankštintis be specialios įrangos. Kiekvienas galite pasirinkti pagal savo fizinę būklę, svarbiausia tai daryti reguliariai ir nuosekliai:

• Atsistokite tiesiai, pastatykite kojas pečių lygyje ir pasistebkite ant pirštų galiukų. Pakartokite 20 kartų kasdien.
• Atsigulkite ant nugaros ir 30 kartų minkite įsivaizduojamą dviratį.
• Atsistokite priešais kėdę. Rinkitės kuo stabilesnę, kad stodamiesi jos nenustumtumėte. Pastatykite savo kairę koją ant kėdės per vidurį ir kelkite dešinį kelį į viršų. Tuomet lengvai nusileiskite ant žemės. Dabar atlikite tą patį pratimą kita koja. Padarykite tris serijas po 20 tokių kojos kėlimų kiekvienai kojai. Jei negalite taip aukštai iškelti kojos, vietoje kėdės naudokite suoliuką.
• Atsistokite nugara į sieną, 10 centimetrų nuo jos. Kojas laikykite pečių plotyje. Lenkiant kelius, slyskite siena žemyn, kol jūsų keliai bus 90 laipsnių kampu. Jūsų čiurna turi būti lygiagreti kelio sąnariams, tad jums gali prireikti truputį labiau atsitraukti nuo sienos, tam, kad susidarytų reikiamas kampas. Būkite tokioje pozoje 30 sekundžių.
• Atlikite paprastus pritupimus.