Vieno lietuviško prekybos tinklo užsakymu atlikta gyventojų apklausa rodo, kad du iš trijų tinklo pirkėjų pirkinius dažniausiai krauna į savo atsineštą krepšį, maišelį ar kuprinę, dėl to parduotuvėse neperka maišelių. Šis vartotojų įprotis rodo, kad visuomenė yra linkusi stipriai prisidėti prie tvarių sprendimų ir renkasi atsakingai.
„Kasdieniai mūsų įpročiai ir pasirinkimai daro įtaką aplinkos švarai, išteklių tausojimui ir, apskritai, klimato kaitai. Kai visi renkamės daiktus, kuriuos galime naudoti daug kartų, skatiname tvarumą ir teigiamus pokyčius. Pirkėjams siūlome įvairių maišelių prekėms susidėti – tiek plastikinius, tiek popierinius, o taip pat ir daugkartinius. Analizuodami mūsų pirkėjų įpročius pastebėjome, kad daugiau nei 60 proc. pirkėjų, įsigyjančių prekių už 15 Eur ir daugiau, neperka maišelio ir prekes pasirenka susidėti į savo atsineštą maišelį, kuprinę, krepšį ar rankinę“, – sako prekybos tinklo komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.
Prekybos tinklo užsakymu atlikta apklausa parodė, kad dviem trečdaliams apklaustųjų nekyla poreikis kartu su pirkiniais kaskart įsigyti plastikinį ar popierinį maišelį, kuris dažniausiai panaudojamas tik vieną kartą. Tyrimo duomenimis, dauguma pirkinius iš parduotuvės krepšelio ar vežimėlio deda į savo atsineštą daugkartinį maišelį, kuprinę, krepšį ar rankinę.
Kad negali išsiversti be plastikinio maišelio, nurodė beveik kas penktas (19 proc.) apklaustas pirkėjas.
Dar dešimtadalis apklaustųjų teigė, kad perka popierinius maišelius. Panašus skaičius buvo ir tų, kurie eidami į parduotuvę su savimi visada turi daugkartinį prekybos tinklo maišelį.
Plastiko taršos problema kasmet tampa ne tik labiau aktualesnė, bet ir labiau matoma. „Ne veltui Europos Sąjunga imasi vis daugiau priemonių, kaip sumažinti plastiko gaminių, ypač vienkartinių, naudojimą, užtikrinti plastiko gaminių surinkimą ir perdirbimą bei išvengti atliekų patekimo į sąvartyną. Dėl maisto saugumo iš viso išvengti plastiko neįmanoma. Tačiau kiekvienas iš mūsų gali naudoti daugkartinį, iš perdirbtų medžiagų maišelį. Renkantis plastiko maišelį reikėtų atkreipti dėmesį į tai ar jis nėra pagamintas iš biologiškai skaidžių medžiagų ir, ar jį galima perdirbti ir naudoti ilgam. Tik sąmoningai rinkdamiesi gaminius, kuriuos galima perdirbti į antrines žaliavas, ir tinkamai rūšiuodami atliekas, galime prisidėti prie aplinkos taršos problemos sprendimo“, – teigia Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis.
Prekybos tinklo duomenimis, per vieną šių metų mėnesį pirkėjai įsigijo vidutiniškai 2,75 mln. plastikinių maišelių. Popierinių maišelių parduota 22 kartus mažiau – vidutiniškai 125 tūkst. per mėnesį. Daugkartinių pirkinių maišelių pardavimai per mėnesį vidutiniškai siekia 16 tūkstančių.
Pirkėjų įpročių tyrimą prekybos tinklo „Maxima“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „NielsenIQ“, kuri 2021 m. rugpjūčio mėn. internetu apklausė 1 509 respondentus nuo 18 iki 64 m. amžiaus.
Ernesta Dapkienė
„Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė
Naujausia savivaldybės informacija
