Nuo studento iki didžiules apyvartas generuojančio verslo, nuo dirbtinio intelekto iki mokslo inovacijų. Šiandien gausybė sričių vis drąsiau pasitelkia reikšmingą ir aktualią informaciją, kurią suteikia atviri duomenys. Neabejojama, kad pažangios valstybės strateginiu turtu įvardijamų išteklių svarba ir paklausa tik augs. Kaip Lietuvai sekasi dorotis su neišvengiamai didėjančio atvirų duomenų poreikio iššūkiais?
Parsisiuntimų apimtys sparčiai augo
Galimybę patogiai gauti ir naudoti viešojo sektoriaus tvarkomus duomenis suteikia vieno langelio principu veikiantis Lietuvos atvirų duomenų portalas. 2023 m. itin sparčiai augo jame pateiktų atvertų duomenų rinkinių parsisiuntimų apimtys – jų skaičius nuo 2022-ųjų išaugo 16 kartų, tai yra duomenys buvo atsisiųsti beveik 260,5 tūkst. atvejų.
Atvirų duomenų naudą jau spėjo pajusti tiek viešasis, tiek privatus sektorius, ypač aktyviai kuriant naujas paslaugas šiais duomenimis naudojasi startuoliai, verslas, sako Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Erika Kuročkina.
Apie ekonominį atvirų duomenų potencialą tegul kalba faktai – tyrimais nustatyta, jog tokie duomenys atneša ekonominę naudą, kuri realizuojama rinkos sandoriuose pajamų ir bendrosios pridėtinės vertės forma. Tuo metu netiesioginis poveikis koreliuoja su naujų darbo vietų atsiradimo galimybėmis, naujomis prekėmis bei paslaugomis, duomenų naudotojų laiko sąnaudų mažinimu, žinių ekonomikos augimu, didesnių viešųjų paslaugų efektyvumu ir susijusių rinkų plėtra.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, netiesioginis atvirų duomenų poveikis rinkos dydžiui gali siekti net 78 proc. Šie duomenys svariai prisideda ir prie viešojo sektoriaus išlaidų mažinimo – skaičiuojama, kad vien 2022-aisiais sutaupyta daugiau nei 1 mln. eurų valstybės lėšų.
Tikslūs ir skelbiami realiu laiku
„Tokių duomenų poreikis nuolat auga, todėl dirbame tiek su viešojo, tiek privataus sektoriaus institucijomis, organizacijomis dėl greitesnio ir platesnio jų atvėrimo bei publikavimo Atvirų duomenų portale. Spartinti procesus skatina ir sėkminga tokių naudotojų, kaip citify.eu, neurotechnology.com, dayqanalytics.eu, trafi.com ir kitų, patirtis. Dalijimasis geraisiais atvirų duomenų naudojimo pavyzdžiais ne tik įkvepia kitus, bet ir ženkliai prisideda didinant viešojo sektoriaus įstaigų skaidrumą bei atsakomybę“, – įžvalgomis dalijosi Arminas Rakauskas, Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) skaitmeninės aplinkos skyriaus vedėjas, atliekantis direktoriaus funkcijas.
IVPK vadovo pastebėjimu, bene didžiausia problema, su kuria šiandien susiduria tiek už atvirų duomenų politikos įgyvendinimą atsakingos institucijos, tiek naudotojai, – duomenų kokybė.
„Valstybės informacinių sistemų ir registrų valdytojai bei tvarkytojai turi užtikrinti, kad atverti duomenų rinkiniai būtų tikslūs ir be klaidų – galutinį vartotoją turi pasiekti teisingi ir kokybiški duomenys, skelbiami realiu laiku“, – kalbėjo A. Rakauskas.
Verta paminėti, jog tai aktualu ne tik privačiam, bet ir viešajam sektoriui, kur duomenys ir atviri duomenys svariai pasitarnauja rengiant naujus ar keičiant esamus teisės aktus.
Tad pastaraisiais metais šalyje nemažai dėmesio skirta viešojo sektoriaus specialistų kompetencijoms didinti bei skaitmeninio raštingumo gebėjimams stiprinti. Čia svariai prisideda ir IVPK komanda, kuri konsultuoja institucijas duomenų atvėrimo klausimais, o Lietuvos atvirų duomenų portale skelbiama visiems prieinama vaizdo mokymų medžiaga.
Duomenų apsauga – jautri tema
Kaip pripažįsta pašnekovai, atvirų duomenų tema sulaukia ne vien specialistų diskusijų ir dėmesio. Tenka pripažinti, kad visuomenė vis dar neretai sutapatina skelbiamus viešus ir atvirus duomenis, sako IVPK vadovas.
„Pagrindinis šių sąvokų skirtumas – atviri duomenys yra pritaikyti automatizuotam nuskaitymui, tuo metu vieši duomenys yra institucijos arba organizacijos skelbiama informacija visuomenės informavimo arba organizacijos savireklamos tikslais, – palygino IVPK atstovas. – Atvirų duomenų rinkiniai yra pateikiami atvirais formatais, tokio tipo duomenis galima analizuoti jungiant tarpusavyje, nustatyti gvildenamos problemos priežastis, priimti faktais grįstus sprendimus bei kurti inovacijas.“
Vis dėlto labiausiai aktualūs išlieka su asmens duomenų apsauga susiję klausimai. Kaip primena E. Kuročkina, prieš atveriant ir paskelbiant duomenis pakartotiniam naudojimui jie yra nuasmeninami. Tai centralizuotai atlieka Valstybės duomenų agentūra – taip užtikrinamas ne tik tinkamas nuasmeninimo procesas, bet ir teikiama pagalba atveriant duomenis.
„Atveriant duomenis verslo ir visuomenės nuomonė bei poreikiai yra labai svarbūs. Pavyzdžiui, Lietuvos atvirų duomenų portale galima pateikti prašymą naujam duomenų rinkiniui atverti arba esamam papildyti, ištaisyti pastebėtas klaidas. Institucijos, gavusios vartotojo poreikį, per 5 darbo dienas turi atsakyti, ar prašymas gali būti tenkinamas“, – atkreipė dėmesį A. Rakauskas.
Lietuva – sparčiųjų sekėjų gretose
EIM jau kiek anksčiau pasidalijo ambicingais planais – iki kitų metų birželio mėnesio verslui bei visuomenei bus atverta dar daugiau didelės vertės duomenų rinkinių, naujoji informacija aprėps ir iki šiol dar viešai nepublikuotus geoerdvinius, Žemės stebėjimo ir aplinkos, meteorologinius, statistikos, judumo, taip pat bendrovių ir jų valdymo nuosavybės teise duomenis.
Taip pat šių metų gegužę ir birželį ministerija kartu su institucijomis atliko pirminę Europos Komisijos įgyvendinimo reglamente apibrėžtų didelės vertės duomenų rinkinių inventorizaciją. Jos metu nustatyta 11 už tokių rinkinių tvarkymą atsakingų valstybės institucijų, kurios pateikė informaciją apie 134 rinkinius, susijusius su didelės vertės duomenimis, – didžiuma jų jau atverti.
„Atvirų duomenų politiką ir jos praktinį įgyvendinimą vertinančiame kasmetiniame Europos duomenų portalo tyrime Lietuva šiemet pakilo viena pozicija, užimdama 13 vietą tarp 35 šalių, ir priklauso sparčiųjų sekėjų grupei. Mūsų šalis aplenkė tokias valstybes kaip Olandija, Vokietija, Austrija, Suomija ar Švedija. Visose tyrimo vertinamose srityse Lietuva viršijo ES vidurkį, labiausiai – 10 proc. – Atvirų duomenų portalo srityje“, – įvardijo EIM viceministrė.
Atsižvelgta ir į užsienio investuotojus
Kalbant apie duomenų atvėrimą, būtina ne tik užtikrinti reikalingas kompetencijas, teisingai parengti duomenų rinkinių metaduomenis bei struktūros aprašus, užtikrinti asmens duomenų apsaugą ir kita – ypač svarbu ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas, sako viceministrė E. Kuročkina. O pirmieji iššūkiai prasideda jau nuo duomenų inventorizacijos, kurie didelės vertės duomenų atveju yra reglamentuoti, detaliai nurodant rinkinių technines specifikacijas.
IVPK vadovo teigimu, siekiant pagerinti duomenims tvarkyti ir naudoti skirtą aplinką bei sudaryti prielaidas jų kokybei didinti, šiuo metu baigiamas modernizuoti Atvirų duomenų portalas.
„Naujoji aplinka sukurta taip, kad būtų galima ją modifikuoti pagal vartotojų poreikius. Modernizavus portalą bus ne tik pilnai ir kokybiškai integruoti duomenys iš geoportal.lt, bet ir atvertos Vilniaus miesto, Valstybės duomenų agentūros ArcGIS aplinkos ir kitų katalogų galimybės. Be to, įdiegtas automatinis vertimo modulis kuria palankesnę informacinę aplinką užsienio investuotojams, taip palengvindamas priėjimą prie informacijos apie įvairius Lietuvos verslo ir gyvenimo aspektus“, – kalbėjo A. Rakauskas.
Lietuvos atvirų duomenų portale https://data.gov.lt/ duomenų rinkiniai skelbiami atvirais duomenų formatais (pvz., CSV, taikomosios programos sąsaja (API), GML ir kt.) sudarant galimybę atsisiųsti duomenis vienu kartu bei nuskaityti automatiniu būdu. Visa ši informacija visuomenei prieinama nemokamai. Šiuo metu portale pateikiama beveik 2 tūkst. duomenų, kuriuos atvėrė 170 organizacijų, rinkinių.
