Kava išsinešimui daugeliui tapo kasdieniu ritualu – trumpa pauze tarp darbų, energijos šaltiniu kelyje ar tiesiog mažu malonumu pradedant dieną. Vis dėlto net ir dažnai kavą geriantys žmonės ne visada žino, nuo ko iš tiesų priklauso jos skonis. Nors daugelis pirmiausia galvoja apie pupeles, kavos ekspertai atkreipia dėmesį, kad gardaus gėrimo paruošimui itin svarbios net kelios jo sudedamosios dalys, o klaidos dažnai slypi ten, kur jų mažiausiai tikimasi.
Lietuvoje kavą išsinešimui 1–2 kartus per savaitę geria 40 proc. gyventojų.[1] Populiariausi pasirinkimai – latte (32 proc.), juoda kava (26 proc.) ir cappuccino (20 proc.). Aukštos kokybės kavą lietuviai dažniausiai sieja su maloniu aromatu (62 proc.), sodriu skoniu (56 proc.), šviežumu (53 proc.) bei poskoniais be perteklinio kartumo ar rūgštumo (42 proc.). Šie skaičiai rodo, kad vartotojai vis geriau supranta, kokios kavos nori, tačiau ne visada žino, kas tą skonį iš tiesų lemia.
Pasak Rūšinės kavos asociacijos (angl. Specialty Coffee Association) sertifikuoto mokytojo, kavos žinovo Tomo Bajoriūno, ieškant atsakymo, kodėl viena kava palieka įspūdį, o kita nuvilia, svarbu matyti visą kelią nuo ūkio iki puodelio. „Gera kava yra tarsi ilgos grandinės rezultatas, kuriam svarbi kiekviena dalis – nuo ūkio ir skrudinimo iki vandens, aparato bei recepto. Net ir labai geros pupelės gali „neatsiskleisti“, jei kurioje nors grandinės vietoje padaroma klaida“, – sako T. Bajoriūnas.
Trys dažniausios kavos ruošimo klaidos
Nors, pasak kavos eksperto, iš šalies gali atrodyti, kad šio gėrimo paruošimas – paprastas procesas, iš tiesų jam būtinas ypatingas preciziškumas. T. Bajoriūno teigimu, kiekvienas barista žino, kad viskas prasideda nuo trijų dalykų: tikslaus kavos kiekio, laiko, per kurį vanduo prateka per kavą, ir galutinio gėrimo kiekio puodelyje.
Ekspertas išskiria tris dažniausias klaidas, kurios gali sugadinti net ir kokybišką kavą.
Pirma – netikslus receptas. Jei kavos sumalama per mažai, vanduo per ją prateka per greitai, todėl gėrimas tampa rūgštesnis ir praranda balansą. Jei parametrai nesuvaldyti, net ir gera žaliava tinkamai „neatsiskleidžia“.
Antra – netinkamas vanduo. Pasak T. Bajoriūno, vanduo yra ne tik techninis ingredientas – jis sudaro apie 95 proc. puodelio turinio ir veikia kaip skonį lemiantis ingredientas. Jei vanduo nefiltruotas arba turi netinkamą mineralų balansą, kava neatskleidžia savo tikrojo skonio. „Gerti kavą su nefiltruotu vandeniu yra kaip žiūrėti į gamtos grožį pro nešvarų langą. Tu matai, kad ten kažkas yra, bet viskas miglota. Kai vanduo tinkamai paruoštas, galime justi aiškų gėrimo skonį“, – sako jis.
Trečia – per didelis pasitikėjimas „šviežumu“. Nors daugelis galvoja, kad kuo šviežiau skrudinta kava, tuo ji geresnė, T. Bajoriūnas sako, kad, ruošiant espreso kavą, ši taisyklė negalioja. „Šviežiausia kava iš tikrųjų yra pati „nestabiliausia“. Pernelyg šviežioje kavoje būna daug dujų, kurios trukdo vandeniui tolygiai patekti į maltą kavą, todėl puodelyje lieka bendras kavos skonis, bet neatsiveria smulkesnės jo natos – karamelė, riešutai ar vaisiškumas“, – aiškina jis.
Ar automatiniai aparatai jau konkuruoja su barista?
Profesionaliame kavos ruošime svarbus ne vien meistriškumas, bet ir technologinis tikslumas. Dabartiniai automatiniai kavos aparatai, pasak T. Bajoriūno, yra labai patobulėję, lyginant su ankstesniais jų modeliais.
„Anksčiau ir aš buvau skeptikas. Automatinį aparatą įsivaizduodavau kaip tą, kuris stovi biure ir kurio niekas nemėgsta, nes daro prastą kavą. Tačiau technologijos labai patobulėjo. Dabar superautomatai gali užtikrinti kavos paruošimo bei pieno plakimo kokybę ir stabilumą taip, kad tam tikrais atvejais net pranoksta pradedantį baristą“, – sako T. Bajoriūnas.
Anot jo, šiuolaikinių aparatų pranašumas slypi ne vien automatizavime, o gebėjime labai tiksliai kartoti receptą. Sukūrus tinkamus parametrus, aparatas juos išlaiko nuosekliai, o pažangesnės sistemos prisitaiko prie pupelių savybių ir malimo pokyčių.
Tokios technologijos šiandien vis plačiau diegiamos ir mažmeninėje prekyboje. „Circle K“ Baltijos šalyse į naujos kartos kavos aparatus investavo 10 mln. eurų. Pasak „Circle K“ vyr. kategorijų vadovės Baltijos šalims Ingos Galinienės, investicijos tikslas buvo ne tik atnaujinti įrangą, bet ir užtikrinti stabilesnę kokybę klientams, kurie kavą degalinėje geria kasdien.
„Matome, kad klientams svarbu ne tik greitis ir patogumas, bet ir pats kavos skonis. Todėl investavome į naujos kartos „Eversys“ kavos aparatus, leidžiančius užtikrinti aukštą kokybę bei nuoseklų rezultatą kiekvieno apsilankymo metu. Klientų grįžtamasis ryšys rodo, kad pokytis buvo pastebėtas ir įvertintas palankiai. Po atnaujinimų atlikta klientų apklausa[2] parodė, kad tarp tų, kurie pastebėjo pokytį, 69 proc. pirmiausia išskyrė skonį, o iš jų 83 proc. teigė, kad jis tapo geresnis nei anksčiau“, – sako I. Galinienė.
Taip pat 94 proc. respondentų, pastebėjusių kokybės pokytį, nurodė, kad ji pagerėjo, tiek pat teigiamai įvertino ir asortimento pokyčius.
Galiojimo laikas svarbiausias maltai kavai
Dar vienas mitas, kurį ekspertai siūlo įsiminti, susijęs su kavos galiojimo laiku. Pasak T. Bajoriūno, skrudintoje kavoje lieka labai mažai drėgmės, todėl uždarytame pakelyje ji gali stovėti ilgai. Problema atsiranda tada, kai pakelis atidaromas – ypač jei kava yra jau sumalta.
„Kava savaime nesugenda taip, kaip kiti maisto produktai, tačiau atidarius pakuotę ji po truputį praranda aromatinius junginius. Jei ji laikoma netinkamai, po kurio laiko kava tiesiog praranda skonį“, – sako jis. Pasak T. Bajoriūno, svarbiausia ne vien data ant pakuotės, o tai, kaip kava laikoma ir kaip greitai sunaudojama.
[1] Kavos vartojimo įpročių apklausą „Circle K“ užsakymu 2026 m. vasarį atliko „Intra Research“, apklausoje dalyvavo 518 respondentų.
[2] Vidinė „Circle K“ lojalumo programos „Extra“ klientų, geriančių kavą, apklausa, vykdyta 2026 m. vasario–kovo mėn. Respondentų skaičius – 222.
Naujausia savivaldybės informacija
