Kaip atrodo ekologiškos laidotuvės?

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, ekologija ir tvarumas tampa vis svarbesniu prioritetu. Tvarumo idėjos neaplenkia ir laidojimo sektoriaus – specialistai skaičiuoja, kad ekologiškų laidotuvių bei kremacijos poreikis auga, o atsisveikinimas su artimuoju tampa trumpesnis, mažiau dėmesio skiriama prabangai ir išskirtinėms dekoro detalėms, pasirenkami aplinkai draugiškesni ir tvaresni sprendimai.

„Ekologiški laidojimo būdai tampa vis svarbesni dėl lygiai tų pačių veiksnių, kurie daro įtaką ir kitiems sektoriams. Pavyzdžiui, kavinės skatina klientus nustoti naudoti vienkartinius puodelius kavai, vietoje to ragina įsigyti daugkartinį, nes suvartojamo plastiko mastai pasaulyje yra milžiniški. Toks pat principas taikomas ir laidotuvių kontekste, siekiama saugoti aplinką ir ieškoti alternatyvų“, – teigia Karolina Jancevičiūtė, Kaune esančių atsisveikinimo namų „Rekviem“ administracijos vadovė.

Tai, kad žmonių požiūris keičiasi, patvirtina ir „Lietuvos krematoriumo“ užsakyto bendrovės „BERENT Research Baltic“ atlikto tyrimo duomenys. Apklausos dalyviai ne tik linkę kremavimą rinktis kaip priimtinesnį atsisveikinimo su artimuoju būdą (60 proc.), bet ir akcentuoja ekologiškumo aspektą – net 44 proc. apklaustųjų renkasi, ar bent jau svarsto, apie ekologišką urną ar karstą, kremavimo galimybes.

Mažiau teršia

Specialistai sutinka, kad kremavimo procesas yra ekologiškesnis už įprastą laidojimą į žemę. Ekologiški karstai, kuriuose kremuojami mirusiųjų palaikai, gaminami iš natūralių medžiagų, medienoje nėra chemikalų, todėl per tam tikrą laiką jie lengvai suyra ir neteršia aplinkos. Laidojant tradiciniu būdu, karstas žemėje taip pat suyra, bet tai − kur kas ilgesnis ir mažiau ekologiškas procesas. Laidojant užkasami dideli kiekiai metalo, švino, plastiko, dažų. Taip pat reiktų nepamiršti, kad su kūnu laidojami ir sintetiniai rūbai, metalinės karsto dalys.

Gražvydas Vaicieka, „Lietuvos krematoriumo“ vyr. administratorius, sako, kad šalies gyventojai tampa vis labiau sąmoningi ir atsižvelgia į galimus neigiamus laidojimo faktorius. Pasak jo, daugiau nei dešimtmetį veikiančiame „Lietuvos krematoriume“ nuolat vykdomos ekskursijos, visi norintys edukuojami, griaunami mitai apie galimą taršą ir kvapus – tai ne tik nuramina visuomenę, bet ir suteikia papildomų žinių.

„Žmonės vis dažniau pageidauja, jog visa laidojimo ceremonija būtų atlikta kuo mažiau teršiant aplinką ir ekologiškiau. Privalu prisiminti, kad į žemę palaidoti palaikai irdami teršia ir gruntinius vandenis, tai – didelė žala. Palaikų kremavimas šiuo klausimu yra ekologiškesnis pasirinkimas. Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymas apibrėžia, kad urną su pelenais galima užkasti kapinėse, saugoti kolumbariumo nišoje, ar kitoje tam skirtoje vietoje. Šiuo atveju, kolumbariume esantys palaikai žemės neteršia visiškai“, – pasakoja G. Vaicieka.

Jis vardija, kad kremavimo paslaugas besirenkantys klientai, kuriems rūpi ekologija, apgalvoja ir kitas detales: renkasi natūralių medžiagų, nelakuotus, nedažytus, dekoracijų ar rankenų neturinčius karstus, taip pat turi galimybę rinktis biologiškai greičiausiai suyrančias kapsules ar urnas.

„Pastebėjome, kad ekologiškas kapsules, kurios yra pagamintos iš presuoto lignino, dažniau renkasi aplinkai draugiški žmonės, kuriems aplinkos tausojimas yra gyvenimo būdo dalis. Tokie žmonės ir kremuoti mirusius artimuosius nori būtent dėl to, kad kremavimą laiko ekologišku laidojimo būdu“, – dalijasi G. Vaicieka.

Nori sužinoti daugiau

Pasak K. Jancevičiūtės, „Rekviem“ didėja susidomėjimas ne tik kremavimu, bet ir gamtai draugiškomis laidotuvių ceremonijomis – žmonės domisi ekologiškais karstais, drabužiais, suyrančiomis urnomis.

„Klientų, kuriems ekologija laidojant artimąjį yra svarbi, daugėja. Vis dažniau artimieji renkasi natūralius medinius ir nedekoruotus karstus kremacijai, apsvarsto galimybę velionio kūną įvynioti į natūralaus audinio pluoštą, vietoje sintetinių drabužių, renkasi ekologiškas kapsules, į kurias supilami kremuoti palaikai, vietoje metalinių, suyrančias urnas bei mažiau laidotuvių gėlių“, – pasakoja K. Jancevičiūtė.

Specialistė pastebi tendenciją, kad dažniausiai ekologija labiausiai rūpi artimiesiems, nors teigia, kad yra atvejų, kuomet kiekvienas sprendimas organizuojant laidotuves buvo priimtas labai stipriai atsižvelgiant į ekologiją, vien dėl to, kad tai buvo labai svarbu velioniui. Nors paprastai artimųjų netekę laidotuves organizuojantys žmonės apie ekologišką laidojimą daug žinių neturi, iš darbuotojų sužinoję apie tvaresnes alternatyvas domisi ir klausinėja daugiau.

Ateities perspektyvos

Kitas tvarumui svarbus laidojimo aspektas – užimamas žemės plotas. Kapavietėms reikia daug vietos ir priežiūros, pasitaiko ir tokių atvejų, kad velionių artimieji gyvena toli, arba dėl kitų priežasčių negali tinkamai prižiūrėti kapo, todėl kapavietė apleidžiama ir netinkamai išnaudojamas žemės plotas.

„Žemė yra svarbus resursas, kurį reikia naudoti ir kitiems tikslams. Šiuo metu Europoje ryškėja tendencija, jog plėsti laidojimu skirtų plotų galimybių nebėra, todėl šalims reikės spręsti, kaip efektyviau išnaudoti jau turimą plotą. Yra įvairių sprendimo būdų, pavyzdžiui, velionio pelenus galima išbarstyti specialiai įrengtuose pelenų barstymo laukuose. Taip kremuoti palaikai aplinką teršia kur kas mažiau ir sutaupoma žemės ploto“, – teigia specialistas.

Tikimasi, kad ateityje vis populiaresniu sprendimu taps pelenų išbarstymas. Tai ne tik sentimentalus būdas atsisveikinti su artimuoju, bet ir būdas iš dalies išspręsti problemą tiems, kas neturi šeimos kapaviečių.

„Leidimas barstyti pelenus Lietuvoje įsigaliojo visai neseniai, todėl toks laidojimo būdas kol kas nėra populiarus, tačiau jau seniau esame sulaukę užklausų dėl išbarstymo jūroje ar kituose vandens telkiniuose, todėl greičiausiai šis būdas ateityje tik populiarės“, – mano K. Jancevičiūtė.

Tikimasi, kad ateityje Lietuvoje turėsime ir ekologiškas miško kapines − tokia praktika pasiteisino kai kuriose užsienio šalyse. Jose leidžiama laidoti tik visiškai nebalzamuotus kūnus, aprengtus natūralių audinių drabužiais arba visiškai suyrančias urnas. Čia nestatomi paminklai, kapavietės žymimos paprasta akmenine lentele ar akmenuku.