Plaunant indus rankomis, sunaudojama apie 5 kartus daugiau vandens, nei plaunant juos indaplovėje. Be to, tyrimais nustatyta, kad per metus žmogus rankomis plaudamas indus sugaišta vidutiniškai net iki 230 valandų. Vis dėlto naujas šalies gyventojų elgsenos tyrimas parodė, kad daugiau kaip pusė indaplovės nenaudoja. Dažniausios priežastys – šiam daiktui per maža vietos virtuvėje arba tai – namų ūkiui per brangus prietaisas.
Indaplove namie naudojasi tik 46 proc. gyventojų
„Sparčiai vystantis elektronikos technologijoms, sukuriama vis daugiau ir vis naujų buities prietaisų, padedančių taupyti laiką arba energijos išteklius. Vienas tokių yra indaplovė. Deja, kaip parodė naujausias mūsų organizacijos inicijuotas tyrimas, vos daugiau kaip pusė šalies gyventojų turi namuose indaplovę ir tik 46 proc. ja aktyviai naudojasi. Manau, tai iliustruoja ir Lietuvos gyventojų vartojimo lygį, ir iš dalies konservatyvų požiūrį į namų ruošą bei išteklių taupymą“, – sako Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovė Laura Jurevičienė.
Spalio mėnesį atlikto tyrimo duomenimis, net 28 proc. respondentų nurodė, kad indaplovės neturi dėl to, kad per maža vietos jų virtuvėje. Analogiška dalis apklausos dalyvių teigė, kad indaplovės neįsigyja todėl, kad tai jiems per brangus daiktas. Tik 8 proc. aiškino, kad indaplovė jiems nereikalinga, nes pernelyg retai ruošia maistą namuose, ir dar kiti 8 proc. teigė gyvenantys nuomojamame bute be indaplovės, o investuoti į šį patogumą jiems neapsimoka.
Dar apie 6 proc. prisipažino indaplovę turintys, tačiau jos beveik nenaudojantys, nes susidaro per mažai nešvarių indų.
Plaudamas indus rankomis vienas asmuo sugaišta 230 valandų per metus
Prekybos tinklo „Senukai“ namų elektronikos ekspertų teigimu, plaunant indus rankomis, sunaudojama apie 5 kartus daugiau vandens nei plaunant juos indaplovėje. Toks vandens kiekio skirtumas susidaro todėl, kad plaudami indus rankomis, naudojame nenutrūkstamą vandens srautą, tuo tarpu indaplovė plovimui skirtą vandenį iš vandens tiekimo tinklo paima tik kartą ir naudoja jį net kelis kartus.
Mokslininkai yra suskaičiavę, kad 13 komplektų indų indaplovė išplauna ir išskalauja sunaudojusi 11 litrų vandens, o tą patį kiekį indų plaudami rankomis mes į kanalizaciją išleidžiame nuo 60 iki 80 litrų vandens.
„Senukų“ specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad indus plaunant indaplove, taupomas ne tik vanduo, tačiau ir elektros energija bei, žinoma, laikas. Mokslininkų skaičiavimais, per metus žmogus praleidžia iki 230 valandų plaudamas indus rankomis. Nenuostabu, kad žmonės vis dažniau renkasi indaploves, nes jiems rūpi gamtos ištekliai, energijos sąnaudų taupymas, jie brangina savo laiką. Tobulėjant indaplovių technologijoms, šių prietaisų darbo rezultatai gerokai pranoksta tai, ką galima pasiekti plaunant rankomis. Negana to, indaplovės padeda tausoti indus, nes buvo sukurtos tam, kad tobulai nuplautų visus nešvarumus, nebraižydamos paviršių.
Net 44 proc. respondentų naudojasi pirmąja savo gyvenime indaplove
„Mūsų inicijuotas tyrimas taip pat parodė, kad indaplovės nėra itin nepatvarus ar gendantis prietaisas. Net 44 proc. respondentų teigė, kad tebesinaudoja savo pirmąja gyvenime įsigyta indaplove – nėra jos keitę. Net 39 proc. turėjusių indaplovę ir nutarusių su ja atsisveikinti arba padovanojo, arba pardavė – vadinasi, tai buvo vis dar veikiantis prietaisas. Tai, kad žmonės nevengia perduoti elektronikos į antras rankas ar tokiu pat keliu juos įsigyti – ypač sveikintina atsakingo vartojimo praktika. Tai padeda mažinti elektronikos atliekų kiekius bei prisideda prie tvarumo bei aplinkosaugos tikslų“, – aiškina EPA atstovė.
L. Jurevičienę taip pat džiugina, kad vis daugiau žmonių naudojasi patogia stambiagabaritės elektronikos atliekų surinkėjų nemokama paslauga, išvežant nebenaudojamus, nebereikalingus elektronikos prietaisus iš namų. EPA komanda šią paslaugą teikia daugiau kaip 10 metų, tereikia paskambinti telefonu +370 695 55111 arba registruotis www.epa.lt svetainėje. Tai – patikimas, saugus ir patogus būdas atsisveikinant su nebetinkama naudoti indaplove, šaldytuvu, elektrine virykle, televizoriumi, skalbykle, vandens šildytuvu ar kitu stambiagabaričiu elektronikos prietaisu.
EPA inicijuotą apklausią atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“. Spalio mėnesį atlikto tyrimo metu buvo apklausta 1011 respondentų, kurių amžius 18–75 metai.
Apie Elektronikos platintojų asociaciją (EPA)
Elektronikos platintojų asociacija yra didžiausia šalyje licencijuota kolektyvaus elektros ir elektronikos įrangos atliekų tvarkymo organizavimo organizacija. Ji vienija kelis šimtus tarptautinių ir nacionalinių elektros ir elektronikos įrangos gamintojų bei importuotojų, tarp kurių – žinomiausi pasauliniai elektronikos gamintojai, pvz., „Bosch“, „Siemens“, „Whirlpool“ ir kt. EPA savo veiklą organizuoja ir atliekų surinkimą finansuoja visos šalies mastu.
Naujausia savivaldybės informacija
