Vos prasidėjus žiemai, dažnas jau pradeda planuoti šventinius pirkinius, tačiau tyrimai rodo, jog finansiškai žiemos šventėms yra pasiruošusi tik nedidelė dalis gyventojų. Finansų ekspertė dalijasi patarimais, kaip kalėdiniu laikotarpiu planuoti savo biudžetą, kad 2021-ųjų pradžia nebūtų finansiškai skausminga, o psichologė įvardija, kokių svarbių aspektų nereikėtų pamiršti šventiniu periodu.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų agentūros „Vilmorus“ atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenys rodo, kad 17,7 proc. yra patenkinti savo asmeniniu ar šeimos finansiniu būviu, didžioji dalis (63,3 proc.) respondentų savo finansinę padėtį vertina kaip vidutinišką, o 18,7 proc. savo ekonominę padėtį laiko bloga. Optimistiškai į savo finansus dažniau žvelgia 30–39 metų amžiaus didmiesčių gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą.
Tyrimo duomenys rodo, jog išskirtinė situacija šalyje dėl COVID-19 pandemijos pastūmėjo žmones atsidėti pinigus ateities pirkiniams arba „juodai dienai“. 61 proc. gyventojų teigė, kad taupyti pradėjo jau prieš pirmąjį karantiną. Tai dažniau darė vyresni nei 70 metų amžiaus žmonės, dirbantys specialistai su aukštuoju išsilavinimu. Prasidėjus antrajam karantinui, net 36,6 proc. piliečių ėmė taupyti dar labiau. Jaunimas be vidurinio išsilavinimo bei bedarbiai nurodė, kad turi mažiausiai santaupų arba jų neturi išvis.
Bendrovės „Credit Service“, valdančios vartojimo kreditų prekės ženklą „Vivus.lt“, direktorė Giedrė Štuopė sako, kad antrasis karantinas iš tiesų privertė gyventojus dar labiau susiveržti diržus ir atsižvelgti į tai, kokių finansinio raštingumo ir biudžeto planavimo pamokų jie dar neišmoko. Anot jos, pastaruoju laikotarpiu žmonės vis atsakingiau žvelgia į išlaidas, todėl šiemet kalėdiniai pirkiniai – kur kas geriau apgalvoti ir reikalaujantys mažiau lėšų, nei įprastai.
„Mūsų kasmet užsakomi gyventojų nuomonės tyrimai rodo, kad šiais metais kalėdinėms dovanoms išleidžiamos sumos nėra itin didelės. Tik 5 proc. šalies gyventojų dovanoms planuoja skirti daugiau nei 200 Eur., 16 proc. tikisi tilpti į 100–200 Eur. ribas. Net kas trečias visoms šventinėms dovanoms artimiesiems nurodė išleisiantis nuo 50 iki 100 Eur., o trys iš dešimties tam žada atseikėti mažiau nei 50 Eur. Tokios tendencijos šiuo laikotarpiu yra natūralios ir dėl įsigalėjusio taupymo bumo, ir dėl to, kad žiemos šventes praleisime mažesniuose artimųjų ratuose“, – situaciją apžvelgia G. Štuopė.
Psichologė Ernesta Upė Varžgalytė-Gvozdė pastebi, kad susiduriant su pandemija, kylantis nerimas dėl savo bei artimųjų sveikatos, finansų, taip pat nežinomybė dėl ateities stipriai paveikė žmonių šventinę nuotaiką ir dovanų pirkimo įpročius.
„Renkant kalėdines dovanas šiuo ypač sudėtingu laikotarpiu, nereikėtų pamiršti, kad svarbu ne tik materialinė bei finansinė sveikinimų išraiška, bet ir galimybė parodyti dėmesį, nepamiršti paskambinti, pasirūpinti. Juk svarbiausia ir tikroji švenčių esmė yra tarpasmeninių ryšių puoselėjimas bei laikas kartu. Nors atidžiai parinktos dovanos ir suteiks džiaugsmo, jis greičiausiai bus trumpalaikis. Vis tik žymiai svarbiau yra sustoti, peržvelgti savo gyvenimą bei vertybes ir praleisti kokybišką laiką su pačiais brangiausiais žmonėmis“, – pataria psichologė.
Finansų ekspertė pabrėžia, kad norint neišleisti pernelyg daug pinigų, tačiau susikurti sau trokštamą šventę, būtina atidi pajamų ir išlaidų apžvalga. Ji sako, kad svarbu atskirti būtinus poreikius nuo nebūtinų, susidaryti išsamų kalėdinių dovanų bei kitų pirkinių sąrašą su galimomis kainomis ir prireikus panaudoti santaupas ar trūkstamą dalį pinigų pasiskolinti, numačius jų grąžinimo datą bei apžvelgus, ar galima leisti sau įsipareigoti finansiškai. Tokie sprendimai, anot G. Štuopės, ne tik padės turėti tvirtą finansinį pagrindą po kojomis, bet ir nesibaiminant įžengti į 2021-uosius.
2020 metų spalio 9–18 dienomis atlikto tyrimo metu apklaustas 1001 suaugęs Lietuvos gyventojas (18 metų ir vyresnis). Tyrimas vyko 27 šalies miestuose ir 44 kaimuose.
Naujausia savivaldybės informacija
