Be elektronikos šiandien sunkiai išgyventume – ypač be mobiliųjų telefonų. O kiek jų nenaudojamų rastume savo stalčiuose ir sandėliukuose? O kur dar nenaudojami nešiojamieji kompiuteriai, planšetės, kiti smulkūs elektronikos prietaisai? Būtent jie atsidūrė dėmesio centre, pasitinkant Pasaulinę elektronikos atliekų dieną – spalio 14-ąją. Skaičiuojama, kad Europoje į bendrųjų šiukšlių dėžę kasmet patenka iki 1,4 kg elektronikos atliekų vienam gyventojui. Smulkūs prietaisai sudaro didžiąją tokių atliekų dalį, o svarbios juose esančios žaliavos yra prarandamos.
Kviečia perdirbti net ir smulkiausius
„Smulkiųjų elektronikos prietaisų atliekos tampa vis didesne problema visame pasaulyje. Jungtinių Tautų skaičiavimu, 2019 metais pasaulyje susidarė per 22 mln. tonų smulkiųjų elektronikos atliekų, o 2030 metais jų apimtis išaugs iki 29 mln. tonų Neatsitiktinai, minint Pasaulinę elektronikos atliekų dieną, WEEE forumas – tarptautinė elektronikos gamintojus ir importuotojus vienijanti organizacija – kviečia visus pasirūpinti, kad būtų surinktos ir perdirbtos net ir pačių smulkiausių elektronikos prietaisų atliekos“, – sako Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas Linas Ivanauskas.
WEEE forumo paskelbtas 2022 metų Pasaulinės elektronikos atliekų dienos šūkis yra „Perdirbkim juos visus, kad ir kokie jie maži!” (angl. k. „Recycle it all, no matter how small!“). Kviečiant rūšiuoti ir tinkamai išmesti elektronikos atliekas, tvirtinama, kad nebereikalingi mobilieji telefonai, elektriniai dantų šepetėliai, skrudintuvai ir fotoaparatai dažnai išmetami netinkamai ir sudaro didelę dalį visų elektronikos atliekų, išmetamų į šiukšliadėžes – visa tai atsiduria sąvartynuose arba sudeginama.
Europoje į bendrą šiukšlių dėžę kasmet patenka iki 1,4 kg elektronikos atliekų, tenkančių vienam gyventojui. Be to, smulkūs prietaisai laikomi ir pamirštami stalčiuose, spintelėse, garažuose, rūsiuose ir palėpėse. Vidutiniame Europos namų ūkyje šiuo metu yra sukaupta iki 5 kg tokių elektronikos prietaisų vienam asmeniui.
Elektronikos atliekos – viso pasaulio rūpestis
„Elektronikos atliekų ir jų perdirbimo problematika kasmet tampa vis aktualesnė. Apie tai pasisako Jungtinės Tautos, Pasaulio ekonomikos forumas, Europos Komisija. Pastaruoju metu ES priimtas įstatymas dėl vienodo standarto kroviklių, deklaruota nuostata dėl baterijų naudojimo reguliavimo, projektuojant keičiamas baterijas. Vasaros pabaigoje Europos Komisijoje pristatytas dar vienas svarbus projektas, kuriame numatytos reguliacinės priemonės telefonų, kompiuterių ir planšečių gamintojams. Europos Komisija taip pat paskelbė naują elektronikos atliekų sektoriaus vertinimą, kuris padės suprasti tiek per 20 metų pasiektą elektronikos atliekų tvarkymo pažangą, tiek ir trūkumus“, – pastebi EPA vadovas.
EK siūlomame teisės akto projekte nustatytas reikalavimas, kad gamintojai iki penkerių metų po naujo telefono išleidimo Europos Sąjungoje turėtų profesionaliems remontininkams pateikti bent 15 taisymui reikalingų komponentų. L. Ivanauskas taip pat atkreipia dėmesį, kad, jei toks reikalavimas būtų įteisintas, tai galėtų sumažinti elektronikos atliekų srautą. Nepaisant to, kad tarptautinė nevyriausybines aplinkosaugos organizacijas vienijanti asociacija Europos aplinkos biuras (European Environmental Bureau, arba EEB) pasisako, kad įstatymo projekte numatytos priemonės nėra pakankamos.
Nuo protestų iki politinių sprendimų
„Demokratinė visuomenė reikalauja didesnio dėmesio smulkiųjų elektronikos prietaisų ir jų atliekų reguliavimui. Kaip pavyzdys – rugsėjo 30-ąją Briuselyje, René Cliquet aikštėje įvykęs nevyriausybinių organizacijų ir elektronikos taisytojų surengtas protestas. Buvo pasisakyta už tai, kad vartotojai turi turėti galimybę žinoti, kokius įrenginius iš tikrųjų galima taisyti, o tam reikalinga ES įdiegti tokių gaminių taisomumo indeksą. Mūsų šalies Seime taip pat yra parengtas įstatymo projektas, numatantis PVM lengvatą buitinės technikos ir elektronikos prietaisų remontui. Akivaizdu, kad yra dar nemažai neišnaudoto potencialo sumažinti elektronikos atliekų srautą“, – atkreipia dėmesį L. Ivanauskas.
EPA vadovas taip pat primena, kad Lietuvoje turime puikiai išvystytą elektronikos atliekų surinkimo tinklą. Vien EPA yra įrengusi apie 2 tūkst. tokių atliekų surinkimo vietų – prekybos centruose, bibliotekose, įvairiose kitose įstaigose. Tuo tarpu stambiosios elektronikos – šaldytuvų, skalbyklių, elektrinių viryklių ir panašiai – atliekas EPA komanda paima iš namų ūkių nemokamai – išneša, išveža, perduoda į įgaliotų tvarkytojų rankas, tereikia paskambinti telefonu ar užregistruoti išvežimą asociacijos interneto svetainėje.
Elektronikos atliekos: keletas faktų
- Grėsmingas augimas. 2018 m. elektroninių atliekų srautas pasiekė 50 milijonų tonų, o iki 2050 m. turėtų padvigubėti ir kasmet pasiekti 120 milijonų tonų.
- 2019 m. tai buvo žemynas, kuriame vienam gyventojui susidarė daugiausia elektronikos atliekų – vidutiniškai 16,2 kilogramo.
- Poveikis aplinkai. Per visą Europos išmaniųjų telefonų gyvavimo ciklą kasmet išmetama 14 milijonų tonų išmetamųjų teršalų (CO2 ekvivalentu), o tai yra daugiau nei 2017 m. Latvijos anglies dioksido emisijos kiekis.
- Galimybės. Pailginus ES šių gaminių atsargų eksploatavimo laiką penkeriais metais, iki 2030 m. kasmet būtų sutaupyta beveik 10 milijonų tonų išmetamųjų teršalų (CO2). Tai tas pats, kas 5 milijonais automobilių per metus keliuose mažiau.
Apie Elektronikos platintojų asociaciją (EPA)
Elektronikos platintojų asociacija yra didžiausia šalyje licencijuota kolektyvaus elektros ir elektronikos įrangos atliekų tvarkymo organizavimo organizacija. Ji vienija kelis šimtus tarptautinių ir nacionalinių elektros ir elektronikos įrangos gamintojų bei importuotojų, tarp kurių – žinomiausi pasauliniai elektronikos gamintojai, pvz., „Bosch“, „Siemens“, „Whirlpool“ ir kt. EPA savo veiklą organizuoja ir atliekų surinkimą finansuoja visos šalies mastu.
Naujausia savivaldybės informacija
