Darbingo amžiaus žmogus vidutiniškai šešias valandas per dieną praleidžia sėdėdamas prie darbo stalo nuo jo praktiškai nepakildamas, rodo užsienio mokslininkų paskaičiavimai. Lietuvoje taip elgiasi daugiau kaip trečdalis (36 proc.) darbingo amžiaus žmonių, o reguliariai trumpas mankštos pertraukėles daro tik vienas iš šimto mūsų šalies biurų darbuotojų.
N24.lt – NAUJAS!
Daugeliui mūsų šalies darbuotojų mankšta atrodo nesuderinama su darbo vieta – niekada darbe nesimankština arba tai daro retai net 86 proc. repondentų. Dažniausiai darbe mankštinasi vyresni asmenys – 50-60 m. amžiaus grupėje mankštos pertraukėles visada arba dažnai daro 18 proc., o 18-29 m. amžiaus grupėje – 14 proc. darbuotojų.
Akivaizdu ir tai, kad Lietuvoje darbuotojai nemėgsta dažnai pajudėti tiesiog pakildami nuo kėdės. Remiantis apklausos duomenimis, tik 15 proc. žmonių darbo metu visada reguliariai pakyla nuo darbo stalo. Dažniausiai taip elgiasi 50-60 m. amžiaus bendradarbiai (21 proc.), rečiausiai – 18-29 m. amžiaus darbuotojai (12 proc.).
Tokie rezultatai paaiškėjo po rinkos tyrimų bendrovės „Synopticom“ atliktos apklausos, kurioje dalyvavo Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos biuruose dirbantys darbuotojai.
Trūksta valios ir noro
Tyrimą inicijavo Kauno verslo centras BLC. Pasak jį valdančios bendrovės „Urban Inventors“ paslaugų vystymo projektų vadovės, „Fitwel“ ambasadorės Rūtos Vismantės, rezultatai parodė, kad daug žmonių turbūt dar laikosi klaidingos nuomonės, jog produktyviausiai dirba tas, kas ilgiausiai nepakyla nuo darbo stalo.
„Atvirkščiai, daugybė atliktų mokslinių tyrimų rodo, kad tam, jog žmogus jaustųsi darbingesnis, būtina reguliariai kas valandą daryti bent 10 minučių pertraukėles, per jas atsistojant, pavaikštant, padarant mankštą. Vos keliolikos minučių mankštos pakanka, kad suaktyvėtų žmogaus smegenų veikla ir mąstymas, jis jaustųsi pailsėjęs ir nusiteikęs iš naujo kibti į darbus“, – tikina R. Vismantė.
Jos teigimu, dėl šios priežasties darbuotojų motyvacijos judėti didinimas jau tampa ne tik jų pačių, bet ir darbdavių prioritetu, ypatingai šiuo metu, kai dalis darbuotojų dirba biure, kita dalis – namuose.
„Judėjimo naudą darbuotojų produktyvumui jau pastebėjo ir darbdaviai. Tokios įmonės kaip „Nike“, „Google“ ar „Zappos“ skatina savo darbuotojus kuo dažniau judėti, siūlydamos įvairias aktyvius fizinius užsiėmimus, jų pavyzdžiu seka ir mūsų šalies verslai. Darbuotojus „išjudinti“ stengiamasi pasiūlant jiems įvairias patrauklias veiklas, pavyzdžiui, žingsnių iššūkius, sudarant galimybes neišeinant iš pastato pasportuoti, pasiūlant kuo platesnį sporto šakų spektrą – nuo jogos iki bokso. Taip, šiuo metu sporto užsiėmimų galimybės yra apribotos, tačiau nepaisant to – rasti būdų, kaip pagerinti darbuotojų fizinę veiklą – būtina“, – sako R. Vismantė.
Paprašyti nurodyti, kokie dalykai jiems trukdo daugiau užsiimti aktyvia fizine veikla, 59 proc. žmonių įvardijo noro ir valios trūkumą, 44 proc. – darbo grafiką. „Fitwel“ ambasadorės teigimu, sportas darbo vietoje lengvai įveiktų šiuos argumentus, nes kai galimybė aktyviau pajudėti yra „po ranka“, lengviau suderinti šią veiklą su darbo užduotimis ir atrasti noro bei valios tai daryti.
Nepakylančius nuo stalo kamuoja nugaros skausmai
R. Vismantės teigimu, BLC verslo centre veikiančių įmonių darbuotojai čia siūlomas sportines veiklas kviečiami pasirinkti pagal tai, koks yra dienos metas ir kokio tikslo siekiama. „Iki karantino įvedimo ryte ir per pietus populiariausi buvo pilateso užsiėmimai, atnaujinantys organizmo energijos resursus ir pakeliantys darbingumą bei pašalinantys emocinį nuovargį. Po darbo valandų daugiau žmonių rinkosi boksą. Jis naudingas ir tuo, kad, anot jį praktikuojančiųjų, leidžia „išdaužyti“ visą per dieną prisikaupusią įtampą. Ne veltui mūsų bokso studija jau pakrikštyta iškrovos sale“, – sako specialistė, neabejojanti, kad kai vėl bus galima grįžti į grupines sporto treniruotes, tendencija išliks tokia pati.
Ji atkreipia dėmesį ir į tai, kad dėl paskelbto karantino daugelis biurų darbuotojų vėl grįžta prie nuotolinio darbo iš namų, kur, tikėtina, dirba sėdėdami ne ant ergonomiškų kėdžių, prie nepritaikyto stalo, esant netinkamam apšvietimui. Todėl mankštos pertraukėlės dirbant namuose turėtų tapti neatskiriama darbo dienos dalimi. Juo labiau, kad namuose nėra tokio sporto veiklų pasirinkimo, kaip verslo centruose esančiose sporto salėse.
Pašnekovė akcentuoja ir tai, kad visą dieną už darbo stalo sėdintys ir mažai judantys žmonės ne tik nėra produktyvesni, bet ir itin dažnai susiduria su sveikatos problemomis. Pavyzdžiui, nugaros skausmais, kurie yra laikomi viena iš dažniausių nedarbingumo priežasčių pasaulyje. Ši problema pažįstama ir darbuotojams Lietuvoje – pusė (49 proc.) apklausoje dalyvavusių respondentų nurodė per pastaruosius metus turėję problemų su nugara ir kaklu.
Pasak R. Vismantės, darbuotojams, ypač dirbantiems senuose biuruose, kartais atrodo, kad prasimankštinti galimybių jų biure trūksta. Vis dėlto net ir ten, kur nėra įrengtų sporto salių, žmonės gali tiesiog atsistoti, pajudėti, pavaikščioti koridoriais, užlipti keletą aukštų laiptais. Kad pastariesiems, o ne liftui, pirmenybę teigia dauguma darbuotojų, atskleidė ir apklausa. Dažnai ir visada laiptais lipa 61 proc. biuro darbuotojų, retai – trečdalis (34 proc.). Liftu niekada nesinaudoja arba naudojasi retai 71 proc. apklaustųjų.
Tyrimų bendrovės „Synopticom“ apklausoje dalyvavo 528 Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos biurų darbuotojai, dirbantys privačiame, valstybiniame ir viešajame sektoriuje, klientų aptarnavimo, informacinių technologijų, gamybos, transporto ir kitose srityse.
Naujausia savivaldybės informacija
