Su naujuoju programavimo laikotarpiu ateina daug naujovių. Keisis tiesioginių išmokų struktūra, kuri bus konstruojama pagal „žaliąją architektūrą“ ir sudarys galimybę išmokų gavėjams savanoriškai prisiimti papildomų aplinkosaugos reikalavimų, taip prie bazinės išmokos pelnyti papildomas išmokas, pretenduojantiems į paramą pagal Kaimo plėtros programą teks atsižvelgti į tokias svarbias aplinkybes kaip globalizacijos tendencijos, fiskaliniai ribojimai ir aplinkos tvarumas. Apmąstyti yra ką. Greičiausiai teks vadovautis liaudies išmintimi: 9 kartus pamatuoti, o tik 10 -tąjį kirpti. Kokiomis Kaimo plėtros priemonėmis žemdirbiai galės naudotis siekdami savo, valstybės bei Europos Sąjungos prisiimtų įsipareigojimų? Apie tai agroakademija.lt vyr. redaktorė Ramunė Sutkevičienė kalbasi su Mindaugu Mižutavičiumi, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Paslaugų ir produktų valdymo specialistu.
Prasidėjo naujasis ES paramos laikotarpis. Šiuo metu ūkininkams aktualiausias klausimas – kas keičiasi?
Pokyčių naujuoju laikotarpiu yra nemažai. Didžiausi susiję su tiesioginėmis išmokomis, bet yra ir tam tikrų pokyčių, kurie svarbūs pagal Kaimo plėtros programą teikiamai paramai. Pirmiausia, reikėtų paminėti, kad Kaimo plėtros programos antro ramsčio biudžetas naujuoju laikotarpiu mažėja. Ką tai reiškia?
Bendras biudžeto mažėjimas lems nemažą konkurenciją tarp ūkininkų. Vadinasi, prieš teikdami paraišką, ūkininkai turės gerai įvertinti savo galimybes gauti paramą.
Populiariausios paramos priemonės bus tęsiamos ir naujuoju laikotarpiu, tačiau tam tikrų pokyčių tikrai bus. Su jais susipažinsime, kai bus paskelbti konkrečių taisyklių projektai.
Prioritetas ir toliau išlieka jaunųjų ūkininkų įsikūrimas. Jiems planuojama skirti paramos daugiau: vienam projektui galima gauti iki 60 tūkst. eurų (praeitu laikotarpiu – iki 40 tūkst. eurų). Taip pat numatyta suteikti galimybę jauniesiems ūkininkams pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis iki 40 tūkst. eurų. Bendrai jie galėtų prašyti paramos iki 100 tūkst. eurų.
Bus tam tikrų pokyčių, susijusių ir smulkiais ūkiais. Nauju laikotarpiu nelieka įprastos 15 tūkst. eurų paramos, kurią smulkieji galėdavo gauti kaip kompensaciją. Dabar smulkieji, norėdami gauti paramą, turės iš dalies prisidėti savo lėšomis, nes išlaidos nebus 100 proc. finansuojamos. Bus skatinamas bendradarbiavimas su kitais ūkiais – drauge smulkieji ūkiai galės prašyti iki 100 tūkst. eurų paramos. Žinoma, paramos galės prašyti ir pavieniai pareiškėjai, tačiau sumos atitinkamai bus mažesnės.
Naujesnė priemonė – tvarios investicijos į žemės ūkio valdas, kuri skirta gyvulininkystės ūkių šeimininkams ir susijusi su mėšlo tvarkymu, biodujų jėgainių įrengimu ir gyvūnų gerovės užtikrinimu.
Kokios ūkininkams siūlomos galimybės ir kokie prioritetai?
Kiekviena priemonė siūlo skirtingas galimybes, kuriomis gali pasinaudoti ūkininkai. Tai priklauso nuo konkrečių pareiškėjo poreikių.
Naujojo laikotarpio priemonės, galima sakyti, bus tokios pačios, tik tęsiamos su tam tikrais pokyčiais. Išliks remiamos populiariausios investicijos į įrangą, techniką, statybas, infrastruktūros atnaujinimą ir pan. Žinoma, bus skatinamos investicijos, susijusios su šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimu, tiksliąja žemdirbyste, yra tvarios, užtikrinančios gyvūnų gerovę. Taip pat daugiau dėmesio bus skiriama aukštesnę pridėtinę vertę kuriantiems projektams, kuriuose numatytas žemės ūkio produktų perdirbimas ir tiekimas rinkai.
Kokie artimiausi kvietimai teikti paraiškas?
Nuo vasario pradžios jau startavo parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui. Ja gali pasinaudoti visi fiziniai asmenys, labai mažos įmonės taip pat miško valdytojai, kurie nori investuoti į bendradarbiavimą vykdydami bendrus darbo procesus dalijantis įrenginiais, technika ar ištekliais. Paraišką gali teikti nemažiau kaip du ūkio subjektai.
Tuo pačiu metu prasideda kvietimai trumposioms tiekimo grandinėms skatinti. Šia parama gali pasinaudoti fiziniai, juridiniai asmenys bei viešieji juridiniai asmenys. Parama skiriama trumposios maisto tiekimo grandinės vystymui nuo produkcijos gamybos, perdirbimo iki tiekimo galutiniam vartotojui. Taip pat naudojantis šia parama galima investuoti į regioninio logistikos centrą įsteigimą.
Kovo mėnesį planuojamas kvietimas investicijoms į žemės ūkio valdas. Parama galės pasinaudoti visų sektorių atstovai. Šį kartą, kaip ir praėjusiais metais, atrankos kriterijai ir biudžetas bus išskirti pagal žemės ūkio sektorius. Ūkininkai galės prašyti ne tik subsidijos, bet ir lengvatinės paskolos. Remiamos įvairios investicijos. Vis tik ūkininkai turi žinoti, kad žemės ūkio technika ir įranga,
išskyrus purkštuvus ir trąšų barstytuvus, susijusius su tiksliuoju ūkininkavimu, nebus remiama. Ši sąlyga netaikoma gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriams, taip pat neriami traktoriai, juostinės ir tiesioginės sėjamosios.
Kovą planuojama parama norintiems investuoti į juostinį ar vielinį aptvarą ir apsaugoti savo gyvulius nuo vilkų daromos žalos. Tik svarbu paminėti, kad parama skiriama tik tam tikrose savivaldybėse, kuriose vilkų padaroma žala yra didesnė.
Gegužės mėnesį planuojama organizuoti kvietimą paramai smulkiesiems ūkiams pagal buvusią Kaimo plėtros programą, t. y. kai pareiškėjai galėdavo prašyti 15 tūkst. eurų išmokos. Taip pat gegužę, jau pagal naują programą, bus organizuojamas kvietimas jaunųjų ūkininkų paramai gauti.
Tai artimiausi kvietimai teikti paraiškas. Žinoma, šiais metais jų bus daugiau. Šių metų paraiškų rinkimo grafikas yra patvirtintas ir skelbiamas viešai.
Pretenduodami į paramą ūkininkai taip pat turi būti akyli, be to, atlikti ir tam tikrus namų darbus. Kokius?
Labai svarbu susipažinti paramos taisyklėmis, atrankos kriterijais bei įsipareigojimais. Taip pat reikėtų suprasti, kad jei kaimynas sėkmingai gavo paramą, nereiškia, kad ir jums pavyks ją gauti. Kiekvieno ūkio situacija skirtinga ir ją reikia labai gerai išanalizuoti ir įvertinti.
Tiesa, taisyklių punktus kartais sudėtinga suprasti, todėl rekomenduočiau nesukti galvos ir savo galimybes įsivertinti konsultuojantis su specialistais. Taip pareiškėjas galės apsisaugoti nuo to, kad netinkamai interpretuos taisykles, todėl gali kilti problemų vėliau, įgyvendinant projektą.
Kitas namų darbas – bendradarbiauti su konsultantu, o neatsiriboti ir „nenusiplauti rankų“. Juk konsultantas turi žinoti ūkio realią situaciją ir galimybes, suprasti kliento poreikius, kad paruoštų tinkamą projektą. Taip pat svarbu išsiaiškinti visus bendradarbiavimo su konsultantu niuansus, pvz., ar bus tik paruošta paraiška ir toliau projektą reikės administruoti pačiam, ar konsultantas bendradarbiaus projekto įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpiu.
Reiktų nepamiršti, kad parama nekompensuoja 100 proc. visų išlaidų, todėl reikia pagalvoti, iš kur reikės gauti papildomų lėšų investicijoms finansuoti bei įvertinti, ar pagal taisykles norimos investicijos yra tinkamos finansuoti. Svarbu suprasti, kad gauti paramos pinigai nereiškia, kad jie jau kišenėje. Jei nebus įgyvendinti numatyti rodikliai, gali būti pritaikytos sankcijos. O padaryti klaidų šioje vietoje yra plačios galimybės.
Apibendrinant, galima teigti, kad svarbiausia gerai paruošti savo namų darbus dar prieš projekto rengimą ir pateikimą. Jei būčiau asmuo, pretenduojantis į paramą, mano tikslas būtų kiek įmanoma labiau sumažinti nesėkmingo projekto riziką, o ją galima mažinti, kai turime pakankamai informacijos apie visą procesą ir esame į jį įsitraukę tiek, kad iškilus problemai galėtume viską suvaldyti.
Gerai. Įsivaizduokime, kad pretenduojate į paramą. Pagal kokius kriterijus rinktumėtės konsultantą ar įmonę, kurie ruoštų projekto planą?
Konsultanto pasirinkimas – labai asmeninis dalykas, nes su tuo žmogumi reikės dirbti mažiausiai kelerius metus, jei neapsiribojama tik projekto parengimu. Pirmas dalykas, į ką atkreipčiau dėmesį, – ką rekomenduoja kiti ūkininkai. Čia toks paprasčiausias ir lengviausias būdas gauti informaciją apie paraiškų rengėjus ir susidaryti tam tikrą pirminę nuomonę.
Kitas svarbu momentas yra konsultanto patirtis. Kiek ilgai dirba su žemės ūkio srities projektais, kiek ir kokių yra paruošęs, kaip sekėsi. Šiuo atveju, reikia turėti tiek finansinių, tiek žemės ūkio srities žinių, todėl patirtis labai svarbus veiksnys. Žinoma, nereikėtų bijoti tų, kurie neturi daug patirties ar pirmą kartą rengia paraišką, bet labai svarbu įvertinti, ar konsultantas dirba komandoje, ar šalia jo yra patyręs žmogus, galintis padėti atsakyti į iškilusius klausimus ir prižiūrėti darbo kokybę, ar, reikalui esant, perimtų administruoti projektą ir klientui nereiktų sukti galvos. Taip dirbame mes. Konsultavimo tarnybos verslo ekonomikos konsultantai yra nešališki ir siekia betarpiškai bendradarbiauti su klientais iki pat projekto kontrolės pabaigos, o ypač intensyviai – paraiškos rengimo, vertinimo ir įgyvendinimo bei kontrolės laikotarpiais, kur rizika suklysti yra pati didžiausia. Patirties turime nemažai – projektus rengiame beveik tris dešimtmečius, o mūsų tikslas nesikeičia – sėkmingai įgyvendintas ūkininko projektas. Tai – ūkininko ir konsultanto komandinis darbas.
Ačiū už pokalbį.
Erika Mankutė
Rinkodaros skyriaus vadovė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba
