Visose gyvenimo srityse moderniųjų technologijų plėtra šiandien daro labai didelį poveikį, o finansų srityje jų vystymasis kai kuriais atvejais netgi keičia žaidimo taisyklės. Naujų produktų prieinamumas vartotojams, tarpininkų eliminavimas, greitis, paprastumas ir kuo mažesnė paslaugų kaina – šie poreikiai finansų rinką verčia ieškoti vis naujų sprendimų.

Apie tai diskutavę Vilniuje vykusios Finansų ministerijos ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) organizuotos 9-osios tarptautinės finansų rinkų konferencijos dalyviai išryškino būdus, kuriais pasinaudojus, lanksti technologijų infrastruktūra gali suteikti naudos tiek rinkos dalyviams, tiek jų klientams.

Į technologijų pasaulį – per telefoną

Diskusijoje, kurią moderavo advokatų profesinės bendrijos „Walless“ partnerė Joana Baublytė-Kulvietė, dalyvavęs investavimo paslaugas Europos klientams teikiančios „Revolut Securities“ vadovas Rolandas Juteika pristatė „Revolut“ apžvalgą, joje išskirdamas penkias finansinių technologijų srities tendencijas, užtikrinančias galimybes investuoti paprasčiau.

Pirmoji jų – dirbtinis intelektas. Vienas iš paskutinių pavyzdžių, gerai atspindintis šiandieninio dirbtinio intelekto galimybes, yra „ChatGPT“. Jau dabar šis įrankis sugeba pasiūlyti pavyzdinę investicinio portfelio sudėtį. Tobulėjant dirbtinio intelekto algoritmams ir apjungiant juos su finansinių instrumentų duomenų bazėmis, dirbtinio intelekto galimybės investavimo srityje gali tapti neribotos. R.Juteika minėjo ir robotus-konsultantus (angl. robo-advisors), kurių valdomas turtas šiuo metu jau siekia 2 trilijonus JAV dolerių.

„Revolut Securities“ vadovas taip pat paminėjo blokų grandinės (angl. blockchain) ir paskirstytojo registro (angl. distributed ledger) technologijas, kurios artimiausiu metu gali padėti pasiekti didelių permainų – sumažinti standartinio vertybinių popierių atsiskaitymų ciklą nuo dviejų dienų iki atsiskaitymo tą pačią dieną ir pan. Lėčiausiai progresuojanti technologija investicijų srityje, anot R. Juteikos, yra virtualioji realybė (angl. virtual reality), kuri padeda sukurti visiškai naują, papildomą virtualų pasaulį. Anot jo, virtualią realybę būtų galima sėkmingai naudoti siekiant mažmeniniams investuotojams suteikti daugiau žinių apie finansų rinkas.

Visos išvardintos technologijos, anot „Revolut“, bus efektyviai naudojamos tik tada, kai vartotojai jomis galės naudotis per savo mobiliuosius įrenginius. Šiuos turi 87 proc. Europos gyventojų.

„Mažmeninių investuotojų prekyba finansinėmis priemonėmis neturi ateities be mobiliojo telefono, kuriame privalo būti įdiegti paprasti, lengvai prieinami ir nebrangūs sprendimai“, – tikino R. Juteika.

Investuotojų asociacijos įkūrėjas ir asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis taip pat pritarė, kad mažmeniniams investuotojams reikalinga paprasta prieiga prie įvairių produktų.

„Jei sukursime paprastą ir lengvą prieigą, reikės dar vieno dėmens – švietimo, kad žmonės galėtų orientuotis ir suprasti sudėtingą finansų pasaulį“, – diskusijoje sakė V.Plunksnis. Anot jo, jau ir dabar įvairių programų pasirinkimas yra nemažas, tačiau žmonės vis dar nežino, ką su jomis daryti.

„Technologinių sprendimų pasiūla dar labiau didės, tačiau žmonės turi patys priimti pagrįstą sprendimą, o ne vadovautis suinteresuotų tarpininkų patarimais“, – akcentavo Investuotojų asociacijos atstovas.

Jaunimo požiūris – kitoks

Pasaulinės integruotų finansų pradininkės „DriveWealth“ verslo plėtros vadovas Jeff Pasquerella pristatė savo plėtojamą investavimo į akcijas įrankį „fintech“ įmonėms.

Lygindamas situaciją JAV ir Europoje, J. Pasquerella minėjo, kad situacija yra panaši: jaunoji karta netiki, kad turės pakankamos socialinės apsaugos sistemą, todėl investuoja jau dabar. Anot jo, jau dabar yra platformų, kurios leidžia investuoti net paaugliams.

Technologijų plėtra taip pat prisideda ir prie finansinio švietimo – investuoti pageidaujantiems paaugliams kuriami trumpi kursai, sudaroma galimybė įgyti žinių naudojantis moderniomis technologijomis. Išklausę reikiamą pamokų skaičių, paaugliai gauna galimybę prekiauti tam tikromis akcijomis arba obligacijomis.

„Pastaruoju metu aktyviausiai investuoja žmonės, gimę 1980–1990 m. – tokių yra 46 proc.“, – tendenciją įvardijo „DriveWealth“ verslo plėtros vadovas.

Skaitmeninė rinka: populiarumas svyruoja

Mokėjimų platformos „Nuvei“ Skaitmeninio turto vadovas Jan Lorenc diskusijoje nemažai dėmesio skyrė skaitmeninio turto klausimams. Jis teigė, jog decentralizuoti finansai kartu su blokų grandinės technologija suprantami kaip skaitmeninė rinka, kurioje galima naudoti labai panašias priemones, kaip ir tradicinėje – skolintis ir skolinti, naudotis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, prekiauti. Tačiau yra ir skirtumų.

„Skaitmeninė rinka veikia kitaip nei tradiciniai finansai – čia nėra prižiūrinčių tarpininkų, skaitmeninę piniginę atsidaryti galima lengvai ir paprasčiau, nei banko sąskaitą. Skaitmeninė rinka neturi sienų, yra pagrįsta blokų grandinės technologija, užtikrinančia skaidrumą, blokų grandinės sistemoje naudojamos automatizuotos sutartys“, – pasakojo J.Lorenc.

Kalbėdamas apie skaitmeninę rinką, „Nuvei“ atstovas teigė, jog 2021 m. ji smarkiai išpopuliarėjo, – išaugo iki 200 mlrd. dolerių, – bet 2022 m. labai greitai sumažėjo dėl daugelio veiksnių, vienas iš jų – pinigų politikos griežtinimas ir kai kurių šios srities įmonių bankrotai. Tačiau pati blokų grandinės technologija toliau plinta ir tampa dar populiaresnė. Instituciniai investuotojai, anot jo, rodo didžiulį susidomėjimą žengti į skaitmeninio turto erdvę stabilių kriptovaliutų (angl. stablecoins) kūrimo, skaitmeninių žetonų (angl. tokens) kapitalo rinkose ir kt.

„Už decentralizuotų finansų slypi blokų grandine pagrįsti pavyzdžiai: išvestinės skolinimosi ir skolinimo priemonės, nepakeičiami žetonai (NFT), ir kitos priemonės“, – kalbėjo J.Lorenc.

V. Plunksnis atkreipė dėmesį, kad daugumą decentralizuotais finansais sprendžiamų problemų galima sutvarkyti ir be blokų grandinės.

„Sritis, kuriai tai gali turėti didžiausios įtakos, yra mokėjimai, nes dabar tradicinėje bankininkystėje pervedimai trunka pernelyg ilgai“, – svarstė Investuotojų asociacijos įkūrėjas.

Ateityje – didesnė pasiūla

Paprašyti trumpai išdėstyti savo artimiausių metų vizijas, diskusijos dalyviai akcentavo įvairius dalykus.

R.Juteika pažymėjo labai laukiantis dirbtinio intelekto tobulėjimo, mat su tuo sieja tolesnę finansinių technologijų pažangą. „Revolut Securities“ vadovo manymu, dirbtinio intelekto panaudojimas gali turėti didesnį poveikį investavimo populiarėjimui trumpuoju laikotarpiu.

J. Pasquerella minėjo, kad jo atstovaujama bendrovė daugiausia dėmesio skiria akcijoms ir akcijoms dalimis. Anot jo, dabar yra plečiamas produktų krepšelis, įtraukiant opcionus, obligacijas, iždo vertybinius popierius, įskaitant ir alternatyvias priemones.

„Ateis diena, kai mūsų robotizuota sistema galės pasiūlyti visą produktų rinkinį, kad žmonės galėtų pradėti investuoti į savo ateitį“, – žadėjo „DriveWealth“ verslo plėtros vadovas.

V. Plunksnis prognozavo, kad kiekvienais metais investuotojų skaičius neabejotinai didės, bus daugiau įvairių produktų pasiūlos, todėl, jo įsitikinimu, svarbiausia šioje srityje – šviesti klientus.

J. Lorenc tvirtino matantis galimybių tradiciniams bankams įsitraukti į blokų grandinės erdvę. Jo manymu, didžiulis potencialas susijęs su didelės vertės NFT, nors šis projektas yra dar tik pradėtas vystyti.

Valerija Kiguolienė
LBA komunikacijos vadovė