Telšių rajone šalia Baltininkų jaunoji ūkininkė Aistė Rapalytė ūkininkauja nuo 2015 – ųjų. Ūkininkauja viena, tačiau nesiskundžia – moka valdyti žemės ūkio techniką, išmano ir gyvulininkystę, ir agronominius reikalus. Ir dar planuoja užsiimti kaimo turizmu, juk į jaunosios ūkininkės sklypą įsirėžusi vingiuota Virvytės upė prašo tuo užsiimti.
Teisės mokslus baigusi jaunoji ūkininkė savo iniciatyva surado kelius į Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungą ir dalyvavo LR Žemės ūkio rūmų protesto akcijoje Briuselyje 2019 – aisiais.
Ką ir kiek auginate?
Užsiimu mėsine gyvulininkyste. Šiuo metu bandoje yra apie 80 angusų veislės galvijų. Nereiklūs, jaukūs, nesudėtingas veršiavimasis. Pastoges ūkyje turiu, tačiau angusai net šaltą žiemą mėgsta būti lauke. Nors oficialiai mano ūkis ne ekologinis, tačiau iš tikrųjų jis yra būtent ekologinis. Trąšų nenaudoju. Jeigu paklaustumėte – negalėčiau pasakyti, kiek jos kainuoja. Tiesiog vadinamasis chemizuotas ūkininkavimas man nepriimtinas, ne prie širdies. Stebiuosi kolegom ūkininkais, kurie naudoja chemikalus.
Taip jie siekia didesnio derliaus.
Suprantu, bet man nepriimtina geresnio derliaus siekti bet kokiais būdais. Pamačiusi purškiant laukus, klausiu tokio ūkininko – ar tu pats norėtum vartoti taip užaugintus produktus? Tyli, gal susimąsto? Dėl ko mes gyvename? Apie kokią ateitį galime kalbėti, jeigu auginame produktus, kurių patys nenorėtume vartoti?
Kaip galvijus realizuojate?
Parduodu paaugintus jaučius, tačiau intensyviai domiuosi galimybėmis imtis nors dalinio perdirbimo, t.y. skerdimo. Kol kas sulaiko labai griežti reikalavimai. Bet ateityje to imsiuosi, nes galvijų supirkimo kainos netenkina.
Gal vertėtų sujungti kelių ūkių pastangas, kooperuotis?
Ateityje – ir šis tikslas.
O iš kur žinios?
Esu baigusi teisės mokslus. Jie man labai praverčia. Žemės ūkio mokslų nebaigiau, tačiau nuo mažų dienų mamos ūkyje mačiau kaip dirbama. Ji ir dabar užsiima mėsine galvijininkyste. Kitas šaltinis – lauko dienos, seminarai bei internetas. Daug skaitau, daug domiuosi. Jeigu kas nors galvoja, kad ūkininkauti gali bet kas ir imtis to bet kada, tai labai klysta. Reikia ir žinių, ir atkaklumo, užsispyrimo. Ypač dabar. Aš džiaugiuosi, kad ūkininkauti pradėjau prieš penkerius metus, nes dabar pradėti būtų daug sunkiau – konkurencija itin didelė.
Jūs pasinaudojote ES ir valstybės parama?
Taip, 2015 – aisiais esu gavusi paramą jaunųjų ūkininkų įsikūrimui (projektas – Aistės Rapalytės gyvulininkystės ūkio įkūrimas – 19JU-KE-15-1-01477-PR001). Šįmet tikėjausi gauti paramą ūkio modernizavimui, tačiau paaiškėjo, kad man skiriamą paramą ketinama sumažinti net apie 20 proc., arba apie 10 tūkst. EUR. Man tai – dideli pinigai. Bandau aiškintis, tačiau logiškų argumentų neišgirstu. Manau, kad mano teisės šiuo atveju yra pažeistos, nes paraiška priimta laikantis vienokių reikalavimų, o dabar taikomi jau kitokie reikalavimai. Planuoju kreiptis į teismą.
Žinau, kad 2019 – aisiais dalyvavote LR Žemės ūkio rūmų surengtoje protesto akcijoje Briuselyje. Tai buvo jūsų iniciatyva?
Esu Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) narė ir į Briuselį vykau kartu su savo bendraminčiais.
Kaip apskritai patekote į jaunųjų ūkininkų organizaciją?
Kaip jau sakiau, daug skaitau, daug kuo domiuosi, taigi apie šią organizaciją pati sužinojau. Gyvenimą susiejau su ūkininkavimu, todėl savo iniciatyva kreipiausi į šią organizaciją ir tapau jos nare. Stengiuosi dalyvauti visuose LJŪJS renginiuose, pritariu jos veiklai.
Ūkininkaujate prie itin vaizdingos Virvytės (Virvyčios) upės…
Taip, taip…ateityje planuoju įrengti kaimo turizmo sodybą. Mėsiniai galvijai netrukdys, netgi atvirkščiai – bus galima rengti edukacines programas.
Koks jūsų laisvalaikis?
Rankdarbiai, mėgstu tapyti. Duokite man laiko!
Sonata Kisielienė
LR žemės ūkio rūmų
Kaimo plėtros ir informavimo skyriaus vedėja
