Technologijos yra neatsiejama kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis, palengvinanti kasdienybę. Pavyzdžiui, pagrindines namų tvarkytojos funkcijas atlieka skalbimo mašina ar indaplovė, tvarką bei švarą palaikyti padeda robotas, veją kieme pjauna žoliapjovė-robotas, o ligoninėse ar slaugos namuose aptarnaujantį personalą vis dažniau keičia robotai humanoidai. Technologijos padeda ir lengviau bendrauti – naudojantis išmaniaisiais telefonais galima susisiekti su bet kuriame pasaulio kampelyje esančiais draugais ar artimaisiais ir tai užtrunka vos keletą sekundžių.
Tai tik keleto prietaisų pavyzdžiai, be kurių kasdieninis gyvenimas sunkiai įsivaizduojamas. Tačiau tam, kad pastarieji būtų sukurti, inžinieriai dirba ne vienerius metus. Čia svarbų vaidmenį atlieka mechatronikos ir robotikos specialistai, kuriuos rengia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Mechanikos fakultetas (MF). Šios srities specialistai taip pat generuoja idėjas apie išmaniuosius ateities įrenginius ir prietaisus.
Technologijos, keičiančios žmonių darbą
Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Mechatronikos, robotikos ir skaitmeninės gamybos katedros vedėjo prof. dr. Vytauto Bučinsko, technologijoms vis sparčiau besivystant, žmonės nori naudoti prietaisais, kurie sumažintų rankų darbą.
„Čia į pagalbą atskuba mechatronikos ir robotikos specialistai, kurių pagrindinės skiriamosios savybės – smalsumas, darbštumas, kantrumas ir įžvalgumas. Šios srities atstovai prisideda prie mašinų ir robotų kūrimo, gebančių organizuoti darbą ir priimti teisingus sprendimus. Specialistams belieka prietaisus prižiūrėti ir tobulinti“, – teigia VILNIUS TECH profesorius.
V. Bučinskas atkreipia dėmesį, kad studijuojant Mechatronikos ir robotikos studijų programą, besimokantieji ne tik supras mechatroninių sistemų ir robotų programinio valdymo teoriją, išmoks programuoti, bet ir projektuos bei kurs naujus gaminius, gebės atpažinti ir pašalinti problemas šiose sistemose.
„Studijų programos absolventai gebės kurti ir įdiegti mechatroninių sistemų ir robotinių įrenginių gamybines linijas, gebės diegti ir aptarnauti šias sistemas ir robotus, pritaikyti juos socialinėje ar aptarnavimo sferoje, kosmoso inžinerijoje ar karinėje pramonėje“, – pastebi profesorius.
Galimybė įgauti tarptautinės patirties
Mechatronikos ir robotikos specialistų karjeros galimybės tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalių darbo rinkoje – itin plačios. Tarpdisciplinines žinias įgiję specialistai gali dirbti inžinerinės pramonės bei transporto įmonėse ir, pavyzdžiui, projektuoti savavaldžius automobilius. Taip pat dirbti aukštųjų technologijų įmonėse, kurių gamyba susijusi su kosmoso inžinerija ar karo pramone, lengvosios pramonės ar aptarnavimo sferoje.
„Mokydamiesi visą gyvenimą ir nuolatos gilindami žinias, absolventai turi puikią galimybę – steigti projektavimo ir gamybos įmones, dirbti inžinerinį ekspertinį, konsultacinį darbą arba vystyti privatų verslą“, – pasakoja V. Bučinskas.
Dirbtinio intelekto taikymas – prioritetų sąraše
Pasak VILNIUS TECH eksperto, dirbtinis intelektas (DI) yra ateities technologija, kurios taikymas jau dabar skatina pramonės augimą bei rinkos plėtrą. Specialistų, išmanančių DI darbo rinkoje stinga, o technologijoms vystantis jų trūkumas tik didės. Būtent dėl šios priežasties, specialistus reikia ruošti dabar, o tam skirta tarpkryptinė inžinerinė studijų programa – Taikomasis dirbtinis intelektas.
„Studijų programos universalumas suteikia galimybę suvokti DI algoritmų pritaikomumą, ugdo studentų gebėjimą taikyti mašininio mokymo ar vaizdų atpažinimo žinias projektuojant ir kuriant naujus intelektinius produktus, priimant pažangius sprendimus ateities gamyboje. Specialistų, turinčių šiuos įgūdžius reikės ir ateities įmonėse“, – sako profesorius.
Jo teigimu, matematinių algoritmų, kompiuterinio programavimo, jutiklių sąveikos, vaizdų atpažinimo ir duomenų gausos apdorojimo pagalba studentai išmoks pritaikyti DI bei stebėti, kaip jis tiesia kelią į tobulesnį rytojų.
Taip pat įgys nuosekliai integruotų ir su taikomuoju dirbtiniu intelektu susietų IT, programavimo, projektavimo bei valdymo teorijos ir kitų tarpdalykinių žinių, išmoks planuoti ir vykdyti eksperimentus, naudodami DI, gebės kurti algoritmus ir parinkti jų taikymui skirtą laboratorinę įrangą.
„Absolventai gebės rasti ir taikyti inžinerinę bei technologinę informaciją, nustatyti, formuluoti ir spręsti inžinerinių tyrimų bei DI taikymo plėtros problemas, parinkti ir taikyti analitinius, modeliavimo ir testavimo metodus, generuoti futuristines idėjas. DI taikymo sritys – neribotos, tad svarbiausia jomis domėtis“, – apie studijas kalba profesorius.
V. Bučinskas taip pat pabrėžia, kad DI taikymas jau šiandien yra pramonės ir bet kurios naujausias aukštąsias technologijas diegiančios įmonės prioritetų sąraše, o kvalifikuotų specialistų poreikis apima beveik visas pramonės šakas, valstybines įmones, taip pat ne pelno siekiančias organizacijas.
„Didelė specialistų paklausa ir puikios karjeros galimybės yra tokiose srityse, kaip aukštųjų technologijų pramonė, intelektinės technologijos ir namų automatika, savaeigis transportas, robotinis žemės ūkis, specializuoti intelektinės gamybos centrai ir kūrybinės dirbtuvės, karinės pajėgos, aukštųjų technologijų mokslinių tyrimų centrai ir pan. Šios srities specialistų atlyginimai yra vieni didžiausių ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėse“, – apie karjeros galimybes pasakoja VILNIUS TECH ekspertas.
Neda Černiauskaitė
Projektų vadovė
Vilniaus Gedimino technikos universitetas
