Ši vasara nepalieka abejingų orams. Žmones ir džiugina, ir vargina neįprasta šiluma, o „pratrūkstančios", dažnai ir su perkūnija, vasariškos liūtys ne tik atgaivina, bet ir kelia pavojų – nuo žaibo iškrovos kilę gaisrai gyventojams jau padarė nemažų nuostolių, nuniokodami gyvenamuosius namus, ūkinius pastatus, daržines su šienu bei kitą turtą. Utenos apskrityje žaibo iškrovos šiais metais sukėlė 5 gaisrus, iš jų 2 gaisrai kilo paskutinę liepos savaitę Vilkatupės kaime Anykščių rajone ir Antalksnės kaime Ignalinos rajone, informuoja Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyrius.

Todėl Utenos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba pataria, kaip saugotis nuo žaibų:

· Kol neįvyko nelaimė, geriausia ant pastatų įsirengti žaibolaidžius, o jeigu jie jau yra, patartina patikrinti, ar jie gerai įžeminti, tvarkingi.

· Žaibuojant ir griaudžiant patartina pasilikti namuose, uždaryti langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacines angas, kad nebūtų skersvėjų, galinčių pritraukti kamuolinį žaibą.

· Būtina išjungti visus elektros prietaisus, atjungti antenas.

· Perkūnijos metu pavojinga liesti metalines pastato konstrukcijas, vamzdynus, būti arti elektros laidų, antenų, langų, durų, namo lauko sienų, už kurių auga dideli medžiai.

· Nuo žaibo patikimai apsaugo ir automobilis, tik reikia įtraukti anteną, užsidaryti langus ir nesiliesti prie jo metalinių konstrukcijų.

· Jeigu audra užklupo lauke, nesislėpkite po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų ar pastatų sienų, neieškokite prieglobsčio šalia žaibolaidžių, metalinių bokštų ar aukštų kaminų, venkite aukštesnių atvirų vietų. Geriausia pasislėpti krūmuose arba atsitūpti nuokalnėje, apėmus rankomis kelius.

· Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių. Perkūnijai užklupus maudantis, žvejojant ar besiirstant valtimi, nedelsiant skubėkite į krantą.

· Griaudžiant nebėgiokite, nevažiuokite motociklu ar dviračiu, nelaikykite rankose metalinių daiktų. Palikite juos atokiau nuo savęs ir pralaukite perkūniją.

· Pamačius kamuolinį žaibą, elkitės ramiai, nejudėkite ir prie jo nesiartinkite, nebandykite paliesti jo kokiu nors daiktu, nes gali įvykti sprogimas. Taip pat nebandykite nuo jo bėgti, nes oro srovė gali jį pritraukti prie jūsų.

Ar žinote, kad... Žaibas dažnai trenkia į tą pačią vietą! Tai paneigia plačiai žinomą posakį, bet paaiškinama tam tikra žaibų „pamėgtos" vietos grunto sudėtimi. Didelę įtaką vietos pavojingumui turi ir labai arti žemės paviršiaus esantys gruntiniai vandenys. Žaibai taip pat turi „mėgstamus" medžius ir dažniausiai „pasirenka" ąžuolus, tuopas, guobas, egles. Tačiau Europoje retai trenkia į klevus, beržus, akacijas. Bet svarbiausia - statistika skelbia, jog žaibas tiesiai į žmogų trenkia palyginti retai! Tačiau jo poveikio išvengti gali nepavykti, jei perkūnijos metu būsite netinkamose vietose.

Žaibo išvengti neįmanoma, tačiau apdairumas gali apsaugoti gyvybę ir turtą.

Utenos.info

Sušilus orams dažniausiai žmonės renkasi poilsį gamtoje. O varginant kaitrai, laiką prie jūros, ežero ar upės leidžia ne vien atostogautojai – atsigaivinti vandenyje stengiasi dauguma žmonių. Tačiau negalima pamiršti, kad neatsargus elgesys vandenyje yra pavojingas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, vien tik pernai birželio–rugsėjo mėnesiais šalies ugniagesiai ištraukė 85 nuskendusius žmones. O neįprastai karšti šios vasaros orai padarė įtaką tam, kad 86 žmonės jau nuskendo per dvigubai trumpesnį laikotarpį - gegužės ir liepos mėnesius. Taip pat reikia patikslinti, kad minėti skaičiai yra dar didesni, nes be ugniagesių skenduolius iš vandens ištraukia gelbėjimo stočių gelbėtojai, policininkai, gyventojai, informuoja apskrities priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo tarnyba.

Utenos apskritis yra ežeringiausias kraštas šalyje. Tačiau 1002 ežerai, kurie puošia šias žemes ir pritraukia poilsiautojus, yra ir 1002 ežerai, kuriuose už neatsargų elgesį galima sumokėti gyvybe. 2009 m. birželio–rugsėjo mėnesiais Utenos apskrities ugniagesiai–gelbėtojai ištraukė 12 nuskendusių žmonių, o šių metų birželio ir liepos mėnesiais – 6 žmones.

Todėl Utenos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba skatina gyventojus neprarasti atsargumo ir pataria: 

• Nepalikite prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų.
• Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti prieplaukos ar molo kraštas, tiltas, status krantas.
• Nesimaudykite nežinomose, nuošaliose vietose. Geriau pasirinkite paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur yra budintys gelbėtojai.
• Neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas.
• Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, jūs galite susižaloti atsitrenkę į dugne esančius daiktus.
• Nesimaudykite iškart po valgio, išgėrę alkoholinių gėrimų.
• Perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, prieš tai juo apsišlakstykite.
• Negalima plaukti į laivų farvaterį arba artintis prie praplaukiančių laivų. Jus gali įtraukti po laivo sraigtais.
• Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių.
• Ypač pavojinga išdykauti valtyje, vaikščioti joje, ją supti, nes valtis gali apvirsti.
• Jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis.
• Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir iškvieskite gelbėjimo tarnybas tel. 112. Po to įsitikinkite, ar šalia nėra kokios nors gelbėjimo (gelbėjimo rato, valties ir kt.) arba parankinės priemonės, kuri neskęsta (kamuolio, čiužinio ir t.t.).
• Jeigu įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, lazda, stora medžio šaka arba numeskite jam virvę.
• Jeigu šalia nieko daugiau nėra, pamėginkite gelbėti skęstantį, priplaukę prie jo su kokia nors plaukiojimo priemone (valtimi, vandens dviračiu), gelbėjimo ar parankine priemone, kuri neskęsta ir paduoti ją skęstančiajam per saugų atstumą, kad jis negalėtų jūsų sugriebti.
• Įsidėmėkite, jog gelbėti skęstantį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.
  
  Utenos.info